Danielius Dalba & kitos istorijos

Ši knyga privertė mane permąstyti savo komplikuotą santykį su apsakymais ir trumpomis istorijomis. Šio žanro aš tikrai didžiąją dalimi privengiu. Visgi kuo toliau, tuo labiau įsitikinu – jei rašo mylimas autorius, net ir trumpi tekstai gali būti gilūs ir palikti stiprų įspūdį. Tokie man buvo Murakami apsakymai, dabar į šias gretas stoja ir Kristina Sabaliauskaitė su savo Danielius Dalba & kitos istorijos. Gal reikėtų ir kitų rašytojų trumpiems kūriniams atsiverti?

Šią knygą savo lentynoje turiu jau kurį laiką, o į šviesą ją ištraukti paskatinti žinia, kad Kristina Sabaliauskaitė jau paruošė naują saldainį savo gerbėjams – dilogiją Petro imperatorienė, kurios pirma dalis po Lietuvoj skaitytojų rankas pasklis jau šį rugpjūtį. Tad nebeliko priežasčių taupytis Danieliaus Dalba & kitos istorijos, juk tuoj bus naujo gėrio. 

Rašytoja – chameleonas

Kaip buvo keista ir nuostabu išvysti tiek daug Kristinos Sabaliauskaitės veidų. Kai iki šiol jos rašymo stilių teko pažinti tik iš Silva Rerum – ilgų sakinių, turtingos kalbos, barokinio rašymo stiliaus – skaitant Danieliui Dalba & kitos istorijos užklumpa nuostaba. Apsakymuose gausu dialogų, kai kurie parašyti pirmuoju asmeniu, smarkiai varijuoja istorinio laikotarpio fonas, kaip ir pagrindiniai veikėjai, o ypačiai jų žargonas. Matyt, visa tai ir yra rašytojo meistriškumo įrodymas – gebėjimas persikūnyti, susitapatinti su kardinaliai kitokiu mąstymo ir kalbos stiliumi, kiekvienai situacijai rasti savitą raišką.

Vilnius
Niekas šiame mieste nėra tai, kas gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Nors trumpų kūrinių forma tikrai neprimena Silva Rerum, yra, kas Danielius Dalba & kitos istorijos jungia su žymiąja tetralogija. Sakyčiau tai rašytojos meilė Vilniui ir su ja susijęs gilus skrodžiantis žvilgsnis. Kažkuria prasme visas istorijas jungia Vilnius, nors pagrindinis siužetas nebūtinai gali vykti šiam mieste – kai kuriuose kūriniuose jis keliasi ir į Londoną ir Paryžių. Bet visvien, visiems skirtingiems personažams Vilnius kažkuria prasme svarbus – prisidėjo prie jų formavimosi ar jame patirta svarbiausių gyvenimo įvykių.

Turbūt visus apsakymus jungiantis bruožas, kartais netgi pasikartojantis tekstų žodžiuose – tai užburiantis miestas, kuriame gali nutikti bet kas. Vieta, kur moralinis kompasas ima suktis lyg pašėlęs.

Kitos istorijos

Apart Vilniaus ir jo magijos, kitos temos, kuri būtų bendra visomis istorijoms nepamačiau. Diapazonas labai platus, nuo to, kaip subtiliai karas paliečia jaunų žmonių gyvenimus (beveik Tabakininkas) iki 30 mečio gyvenimo jau persisotinusi rašytojo pirmo pasaulio problemų (beveik Stasys Šaltoka), meilė, pavydas, svajonės ir nusivylimai, istorinė atmintis ir kaltė, kūryba. Danielius Dalba & kitos istorijos savyje turi visko, o svarbiausia parašyta meistriškai, taip kaip turbūt gali tik Kristina Sabaliauskaitė.

Kodėl skaityti? Visiems mylintiems Vilnių ir Kristinos Sabaliauskaitės kūrybą. Jie smalsu, koks įvairialypis gali būti Silva Rerum autorės rašymo stilius, kaip atrodo tekstas kai rašytoja persikelia į šiuos laikus ir nesirinkdama žodžių keikiasi savo veikėjų lūpomis.

Kodėl neskaityti? Dėl truputį išplaukusių ar visai neegzistuojančių pabaigų, kas turbūt būdinga apsakymams apskritai. Na, o manęs tikrai per daug nežavi. Taip pat dėl keletos labai jau šablobiškų, todėl silpnokų personažų.

Share: