Aš ir pati nežinau, ar ši knyga tokia gera, ar mane taip stipriai paveikė atostogų, jūros ir pušynų magija. Nemirtingieji buvo taip malonu ir gera skaityti, kad neabejodama traukiu prie geriausių šių metų skaitinių. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad magiškasis realizmas yra visiškai mano žanras ir mano literatūrinė meilė.

Iš esmės šios knygos pagrindinė mintis labai panaši į… Hario poterio. Ar pranašystės ar kitaip tariant lemtis gali egzistuoti savaime? Ar tik tuomet, jei jomis patikime?

Neseniai išgirdau apie tokį žanrą kaip elevated sci-fi. Tai reiškia mokslinę fantastiką kine ir literatūroje, kuomet kūrinys savo prasmėmis tarsi pakyla nuo paprasto nuotykinio pasakojimo ir turi potencialo pakurstyti diskusijas apie tam tikras tendencijas ir tai, kas su mumis gali nutikti ateityje.

Šia ilga įžanga norėjau pasakyti, kad Galybė mano manymu yra viena tokių knygų. Nors joje pasakojama apie išgalvotus įvykius, tai knyga kelianti labai daug minčių apie tai, kuo gyvename šiandien. Galybė taip pat priverčia į vyrų ir moterų santykį pažiūrėti per galios prizmę, nors civilizuotame pasaulyje toks mąstymas lyg ir neaktualus. Bet ar tikrai? 

Aš įsivaizduoju, kad daugelio žmonių reakcija į knygą Oh Crap! Potty Training galėtų būti – kam? Juk internete pilna straipsnių kaip mokyti vaiką puoduko reikalų. Galima rasti patarimų, kaip tai padaryti per 3 dienas, 5 dienas, dvi savaites, kelis mėnesius ar vaiko tempu. Ir čia turbūt panašiai kaip su kokias kaip sulieknėti stiliaus patarimais – begalė prieštaringos informacijos.

Ir turbūt aš esu ta retesnių žmonių rūšis, kuriems su bet kuo nauju gyvenime susidūrus reikia knygos. Man patinka, kai sužinau, kas dėsto informaciją, koks pasakotojo išsilavinimas, kokia patirtis, ir galiausiai kokiais moksliniais faktais remiamasi dalijant patarimus. Tai yra dalykai, apie kuriuos skaitant atsitiktinius straipsnius internete tikrai neišgirsi. Iš interneto portalų tėvams pasitikiu tik Aha parenting, ir tik todėl, kad skaičiau tinklaraščio autorės knygą Ramūs tėvai, laimingi vaikai. Juk negali vadovautis bet kuo, priimant sprendimus auginant svarbiausią gyvenimo žmogų.

Pakelkit rankas, kas taip pat nelaukia rugsėjo! Ir ne tik dėl to, kad baigsis vasara, o ir dar vienos mažytės pabaigos, kai reikia po truputį pradėti atsiskyrimą ir išleisti vaiką į pasaulį. Mano vaikas pradeda lankyti darželį yra vienintelė šiai temai dedikuota knyga lietuvių kalba, kurią radau. Labai gaila, kad neturime ko nors panašaus labiau pritaikyto Lietuvos vaikams, nes ši knyga yra visų pirma skirta Vokietijos auditorijai, kur vaikai, kaip suprantu, darželį pradeda lankyti anksčiausiai trejų.

Būtent tai ir yra didžiausia šios knygos problema – sąlyginai didelis vaiko amžius. Knyga orientuota į vaikus, kurie jau puikiai šneka, gali įvardinti savo jausmus ir poreikius. Tuo tarpu pati autorės filosofija, saugaus prieraišumo akcentavimas ir labai jautrus požiūris į vaiko poreikius man labai patiko ir buvo artima.