Dar vieną knyga apie rasizmą. O jei tiksliau – apie mirties bausmei nuteistą jauną vaikiną. Atrodo panašių kūrinių jau skaičiau nemažai ir nieko ypatingo nesitikėjau. Tačiau, Paskutinė malonė tapo staigmena. Pasakojimo būdas, kuomet istorija pateikta iš daugelio veikėjų perspektyvos, neleido nuobodžiauti ir skatino spėlioti, kaip viskas yra susiję. Kartu, autorė sugebėjo istoriją pateikti labai jautriai. Taip, kad širdį skaudėtų ne tik dėl pagrindinio istorijos herojaus, bet ir dėl kitų šalutinių veikėjų, bei plačiai išsikerojusio rasizmo JAV XX a. viduryje apskritai. 

Pirmoji Olivijos dalis man be galo patiko, bet visgi daugmaž žinojau kas ir kaip – buvau mačiusi mini serialą. Galbūt dėl šios priežasties tęsinys turėjo dar stipresnį, nežinomybės pakurstytą, efektą. Olivija, ir vėl – dar labiau pagilino personažą. Ir kas galėjo pamanyti, kad tai yra įmanoma. 

Pasakojimas tęsiasi ten kur nutrūksta – Olivija atrandant, kad ir senatvėje galima pradėti iš naujo. Knyga Olivijos ir kitų šalutinių personažų pagalba, plėtoja tas pačias senatvės, vienatvės, sudėtingų tėvų ir vaikų santykių temas. Elizabeth Strout tą daro labai savitai ir pasrebėdama labai sudėtingus ir subtilius niuansus. Aš tapau jos gerbėja! 

„Bet, Sinde, iš tikrųjų nieko nepradedame iš naujo, o tęsiame.“

Kaip man patinka skaityti knygas spie minimalizmą, paprastumą ir lėtą gyvenimą. Bent kelioms dienoms patikiu, kad tam tikri gyvenimo pokyčiai yra kur kas lengviau įgyvendinami, nei yra iš tikrųjų. Skaitydama Soulful Simplicity jaučiausi labai įkvėpta lėtiems pokyčiams, dalį jų jau esu pradėjusi įgyvendinti (įvairiose stadijose), kai kuriems dar trūksta ryžto ir sprendimo. Bet kuriuo atveju, jaučiu patvirtinimą, kad mąstau ir judu teisingu keliu. 

Autorė Courtney Carver yra tinklaraščio Be more with less ir dviejų knygų autorė. Soulful simplicity yra apie asmeninę jos patirtį ir kelionę lėtesnio, dvasingesnio, sveikesnio ir taupesnio gyvenimo link. Nors jai pačiai akstinas sulėtinti tempą visų pirma buvo ligos diagnozė, ji mums siunčia labai svarbias pamokas ir kviečia dažniau klausyti savo širdies ir tikrųjų poreikių, nelaukiant kol tai padaryti privers liga ar kitokia nelaimė. 

Tai knyga, kurios pasirinkimą jums paaiškinti man būtų sunkiausia. Aš net nesu Apple produktų gerbėja, o apie Steve Jobs buvau girdėjusi tikrai daugiau prastų, nei gerų dalykų. Kita vertus, mane žavi inovacijos ir žmonės, kurie savo gyvenimu sugeba jungti iš pažiūros visiškai skirtingas sritis – tokias kaip menas ir technologijos. Steve Jobs. Oficiali biografija būtent apie tai. Neturiu tikslios citatos, kadangi klausiau audioknygos ir ne visuomet turėjau galimybę žymėtis, bet labai noriu atkartoti Steve žodžius – kai technologijos susituokia su humanitariniais mokslais, gimsta stebuklai. 

Po šio kūrinio mano požiūris į Steve Jobs pasikeitė, atrodo, aš iš tikrųjų supratau ir pažinau šią komplikuotą asmenybę. Tai, kad jis, nors buvo įvaikintas, kad pats paliko savo pirmąją dukrą, kad dažnai šaukė ant savo darbuotojų, vogė idėjas, manipuliavo žmonėmis, naudojo “realybės iškraipymo lauką” susidėliojo į delionę kartu su visais nuostabiais dalykais kuriuos nuveikė ir technologijų perversmais, prie kurių prisidėjo. Genialumas juk dažnai lydimas išskirtinių ir ne pačių maloniausių asmenybės bruožų, tiesa? 

„Tikrovė kartais turi keistą sugebėjimą prisitaikyti prie satyros.“