Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad į vieną knygą galima sudėti tiek daug. Kalbu ir apie laiko rėmus, ir geografiją, ir įspūdingą veikėjų skaičių. O labiausiai stebiuosi, kad vergoves temą galima nušviesti taip jautriai ir plačiai – per vienos giminės istoriją. Septynių kartų atstovų istorijos byloja apie įvykius nuo genčių karų Ganoje iki juodaodžių istorijos JAV. Auksinės šaknys nėra knyga, kurioje blogi žmonės susiduria su gerais. Man patiko, kad čia atsisakoma primityvaus skirstymo, o gyvenimas joje spalvingas kaip ir realybėje.

Beje, angliškas knygos pavadinimas Homecoming man regis yra kur kas taiklesnis. Knyga iš tiesų man pasirodė apie sugrįžimą daugybe prasmių. Istorija prasidėjusi labai skirtingais dviejų netikrų seserų likimais yra apie daugiau nei du šimtus trukusią kelionę namo, savo istorijos pažinimą, supratimą ir susitaikymą bei ryšio su protėviais pajautimą. 

Kaip aš norėčiau, kad mano močiutės būtų parašiusios tokią knygą, ar bent palikusios savo laiškų galinčių byloti apie praėjusias dienas. Net neabejoju, kad kiekvienas garbaus amžiaus sulaukęs žmogus turi bent keletą nepapasakotų istorijų, nutylėtų skaudulių ir giliai saugomų širdžiai mielų akimirkų. Raudona užrašų knygelė įkvepia susimąstyti, kiek daug gali sutilpti į vieno žmogaus gyvenimo istoriją ir priverčia visa esybe suvokti gyvenimo trapumą ir grožį. Ši knyga yra debiutinis Švedijos rašytojos romanas ir tuo sunku patikėti. Kaip pirmam kūriniui, ji yra neįtikėtinai stipri ir įtikinama. Tai giliai emociškai paliečianti, be galo graži ir kartu liūdna vienos moters gyvenimo istorija.

Šiais metais nuolat susiduriu su Suomijos rašytojų kūryba. Iš pradžių buvo Gunda, Suomijos tinklaraštininkų geriausiu išrinktas romanas. Vėliau Vandens skonis, labai įsimintina paauglių auditorijai skirta knyga. Ir galiausiai į mano rankas pakliuvo Kai baigiasi laikas ir paliko tikrai labai stiprų įspūdį. Užvertusi paskutinį puslapį dar ilgai su savimi nešiojausi liūdesį ir daug mąsčiau apie knygoje paliestas rimtas problemas – susvetimėjimą tarp tėvų ir vaikų, patyčias, aplinkosaugos klausimus. Iš esmės tai, kad knyga ilgai nepalieka emociškai apie ją pasako labai daug – šis kūrinys neabejotinai keliaus į geriausių šių metų skaitinių sąrašą.