Būdama paauglė perskaičiau Prozako kartą ir ilgai įsivaizdavau, kad žinau, ką reiškia sirgti depresija. Sakyčiau ši knyga buvo viena svarbiausių mano gyvenime – jos efektas buvo toks, kad niekada neleidau sau per daug pasinerti į liūdesį ar duoti laisvę neigiamoms emocijoms – supratau, kad grimzti gilyn yra daug lengviau nei po to kapanotis.

Knyga Rytoj vėl patekės saulė taip pat yra apie depresiją. Įsinorėjau ją perskaityti, nes jaučiu, kad Prozako kartos sukeltas efektas kažkur išgaravo. Mano aplinkoje yra žmonių, kuriems buvo diagnozuota ši liga, o aš, tuo tarpu, jaučiu, kad man darosi sunku suprasti, susitapatinti, užjausti. Šią knygą į rankas pasiėmiau su lūkesčiu, kad atgaivinsiu ir pagilinsiu supratimą, ką jaučia šia liga sergantis žmogus, kodėl jam sunku atlikti net paprasčiausias užduotis, įsilieti į kasdienybę. Ar pavyko? Tikrai taip. 

Ši knyga paremta labai įdomia teorija, kuri teigia, kad žmogaus gyvenimo kelias yra nulemtas ankstyvosios vaikystės patirčių. Toks scenarijus labai mažai kinta laikui bėgant ir tiek tuomet, jei žmogus imasi sąmoningų ir aktyvių pastangų jį keisti. Taigi, Scenarijai, kuriais gyvena žmonės yra pagalba pažvelgti į save iš šalies, paieškoti kas mūsų elgesyje yra natūralu, sava ir teikia naudą, o kas yra tiesiog vaikystėje neteisingai išmokėtos pamokos, trukdančios mums laimingai gyventi. Tiesa, iš karto reikėtų paminėti, kad knyga nėra slystanti paviršiumi ir ją reikėtų rinktis tik nebijant nerti giliau į psichologijos mokslą. 

Susan David straipsnis apie emocinį lankstumą sukėlė didžiulį atgarsį JAV, buvo publikuojamas didžiausių leidinių, o pati sąvoka buvo paskelbta metų vadybos idėja, taip pat vadinta ir naujuoju emociniu intelektu. Galbūt ir jums teko klausyti populiarią autorės TED kalbą apie “emotional agility”? Manau anglų kalba šis terminas šiek tiek tikslesnis ir pasako daugiau nei lietuviškasis “lankstumas”. Minėta kalba puiki ir tos 15 minučių manau lengvai padės jums apsispręsti ar jus domintų ši knyga.

Mane iš pradžių šiek tiek gąsdino “vadybos idėjos” apibūdinimas ir fokusas į sėkmę. Tačiau tik iki tol, kol supratau, kad po šiuo terminu slypi ne besiklostanti karjera, o iš tiesų autentiško, geriausias žmogaus savybes ir gabumus atskleidžiančio gyvenimo siekis. Taigi, knyga Emocinis lankstumas yra ne tik apie emocijų valdymą, bet kartu ir vadovas kelyje į gilesnį savęs pažinimą, paskatinimas išdrįsti susitvarkyti gyvenimą taip kaip patinka, įkvėpimas kūrybai. Vienintelis minusas – kad kažkur girdėtų dalykų čia daugiau nei naujų, gal tik į šviežiai ir į naują patogią struktūrą sudėta. 

Ši knyga nėra patarimų rinkinys ir tikrai ne greita pagalba pašlijus santykiams. Tai labai graži ir gili santuokinio ryšio prigimties, istorijos ir prasmės analizė. Kliūčių ruožas santuokos krizes visų pirma pristato kaip susidūrimą su mumis pačiais, galimybę lupti nuo savęs sluoksnius, kastis iki skaudulių ir pagaliau tapti labiau vientisais žmonėmis, kartu išlaikant santykį su kitu. Santuoka šioje knygoje neidealizuojama, tačiau pristatoma kaip neišsemiamų galimybių laukas tobulėti pačiam. Man Kliūčių ruožas be galo patiko, tačiau neskubėčiau jos rekomenduoti visiems – labiausiai jos prasmę turėtų įvertinti pusamžį perkopę žmonės. Taip pat tie, kam įdomu gilintis į žmonių santykių prigimtį ir psichologiją apskritai. Šioje knygoje beveik nėra praktiškai pritaikomų greitų patarimų, tačiau turbūt todėl, kad knygoje aptariamose situacijose tokių paprasčiausiai nėra.