„Aš žinojau kas yra nuostabi mama, kol neturėjau vaikų” – taip autorės pradeda šią knygą, greičiausiai norėdamos akcentuoti takoskyrą tarp teorinių žinių ir realių galimybių jas panaudoti praktikoje. Adele Faber ir Elaine Mazlish yra vaikų ir suaugusiųjų santykių ekspertės, šia tema parašiusios ne vieną knygą. Jos taip pat organizuoja užsiėmimus, skirtus išmokyti tėvus efektyvaus bendravimo su vaikais paslapčių. Tokiuose kursuose sukaupta patirtimi ir atgaliniu ryšiu iš tėvų, išbandžiusių patarimus, autorės dalinasi šioje knygoje.

Kaip kalbėti taip pat kaip ir mano jau aprašytą knygą Laimingi vaikai, galima priskirti knygų apie vaikų auklėjimą klasikai – pirmą kartą išleista 1980 metais ir nuo to karto ne sykį perleista, gausiai skaitoma ir aptarinėjama, išversta į daugybę kalbų. Na, bet kadangi knyga smarkiai orientuota būtent į tai kaip kalbėti su vaikais, o ne į platesnius auklėjimo aspektus, jos “amžius” taip stipriai į akis nekrenta ir su šiandienine realybe nesikerta.

Knyga trumpa ir paprasta. Čia nėra daug teorijos – didžioji dalis informacijos pateikiama pasitelkiant konkrečius pavyzdžius, tėvų-vaikų dialogus ir iliustracijas. Kaip kalbėti yra tarsi pratybos tėvams ir labiausiai praverstų tiems, kurie patarimus gali išbandyti čia ir dabar, t.y. namuose turintiems trimečius ir vyresnius vaikus, ir mažiau tinka tokiems kaip aš, kurie tiesiog mėgsta artėjantiems iššūkiams ruoštis iš anksto. Didelė tikimybė, kad didžioji dalis perskaitytų patarimų nepritaikyti iš kart labai greit pasimirš.

Dalinuosi su jumis pagrindiniais knygoje pateiktais principais.

Jei būtų mano valia, šią knygą privalomai dalintų visiems jaunavedžiams. Tai tikrai turėtų teigiamai paveikti skyrybų ir santykiais nusivylusių porų skaičių. Pasirodo, galima nugyventi kelis dešimtmečius santuokoje ir nesuprasti, kas yra ne taip ir kodėl vienas ar abu sutuoktiniai jaučiasi nemylimi. Tuo tarpu genialus atsakymas kaip visuomet slypi paprastume. Taip gali nutikti todėl, kad kiekvienas meilę rodo jam suprantamu ir priimtiniausiu būdu, dažniausiai tokiu, kokiu meilės ženklų norėtų sulaukti pats. O kas jei partneriai kalba skirtingomis meilės kalbomis ir tokiu būdu “nesusišneka”? Ir nors abu myli ir meilę savaip stengiasi parodyti, abu jaučiasi nusivylę.

Ar gali būti tėvystė per daug atsakinga? Galvoju aš, skaitydama šią knygą, o šalia manęs mano vos kelių dienų amžiaus džiaugsmas. Na bet kaip sakoma roges ruošk žiemą. Taigi, mokausi atsakingos tėvystės su dar viena knyga.

Šios knygos autorė Jūratė Bortkevičienė yra kasmetinės konferencijos tokiu pačiu pavadinimu organizatorė. Kol kas dalyvauti neteko, bet labai gali būti kad teks ateityje. Knygoje tėvystės iššūkiai aptariami iš įvairių pusių, atsisakant nuoseklaus dėstymo pagal amžiaus tarpsnius – greičiau pristatant atskirus, dažniausiai problemų keliančius aspektus – pykčio priepuolius, drausminimą, pritapimą darželyje, brolių ir seserų santykius ir pan.

“Tėvystė užsiėmimas visam gyvenimui” – šioje knygoje rašo vaikų psichologė Aušra Kurienė. Šiai minčiai visiškai pritariu ir dar pridėčiau, kad užsiėmimas prasideda dar gerokai prieš tampant tėvais.

Pati netrukus tapsiu mama (tiksliau save jau tokia laikau, nors didžioji diena dar priešaky) ir šiam “užsiėmimui” ruošiuosi labai atsakingai. Priklausau žmonių tipui, kuris lengviausiai mokosi skaitant, todėl, nors ir lankiausi įvairiose būsimiems tėvams skirtose paskaitose, geriausiai jaučiuosi kuomet informacija mane pasiekia rašytine forma. Nenuostabu, kad sužinojusi, kad tapsiu mama pasinėriau į įvairių patarimų knygų ir žinynų pasaulį. Išmokau daug apie nėštumo eigą, kūdikio raidos etapus, kasdienius poreikius, priežiūrą ir daug kitų praktiškų dalykų.

Prisisotinusi praktiškų žinių, priėjau prie šiek tiek platesnio pobūdžio literatūros, o kartu ir artėjančio iššūkio esmės – nors ir labai svarbu tinkamai atliepti ir tenkinti kūdikio poreikius, svarbiausias tėvų tikslas turėtų būti užauginti laimingą vaiką ir žmogų. Taigi, nors mintį dalintis įspūdžiais apie perskaitytas knygas brandinau kurį laiką, tik perskaičius šią knygą pajutau, kad ji pagaliau galėtų būti įdomi platesnei auditorijai, o ne tik besilaukiančioms mamoms.