Ri Džinė

Tai antroji mano skaityta autorės knyga. Atsimindama Prašau pasirūpink mama, darau išvadą, kad ji mėgsta graudinti ir kurti istorijas, iš kurių palengva ir subtiliai sklinda sielvartas. Ri Džinė yra apie savos tapatybės paieškas, tėvynės ir mylimų žmonių ilgesį. Knyga taip pat labai daug duoda Pietų Korėjos (o kadangi veiksmas vyksta XIX a. Pabaigoje – Česono Karalystės) istorijos ir kultūros suvokimui. O staigmena – veiksmo persikėlimas į Paryžių, kuriame Proust’o laikų Prancūzija ir beveik tokie patys snobiški aukštuomenės ir diplomatų vakarėliai. 

Ri Džinė – melancholiška moteris, daug skaitanti ir lojali, nugyvenusi tiems laikams tiesiog neįtikėtiną gyvenimą. Šią istoriją ikvėpė realūs istoriniuose šaltiniuose paminėti įvykiai. Tiesa, jie aprašyti glaustuose poroje puslapių – o visa kita, kaip autorė prisipažįsta, vaizduotės vaisius, ką iš tiesų turėjo išgyventi Ri Džinė. Vietomis aš jaučiau tas istorijos spragas, tačiau, didžiąją dalimi, mielai pasinėriau į egzotišką pasakojimą. 

Korėjos kultūra

Jei jau skaitėte ankstesnį Shin Kyung-sook kūrinį, Jūsų greičiausiai nenustebins pirmą kartą girdimų žodžių – maisto, namų apyvokos daiktų, drabužių ir kitų, pavadinimų. O jei ne, pasiruoškite tam, kad Ri Džinė tiesiog panardina į autentišką ir, greičiausiai, mažai pažįstamą kultūrą. Šį kartą didžioji dalis ne apie skurdžią paprastų žmonių buitį, o apie rūmų gyvenimą, papročius ir tradicijas. Reikia pripažinti, kad jei kaip romanas knyga yra vidutiniška, jos edukacinė vertė kitos kultūros ir to meto politinių realijų suvokimui yra kur kas didesnė ir kompensuojanti likusius trūkumus. 

Meilė ir šeima

Ri Džinė yra gražiai liūdna knyga, kalbanti apie vertybes. Ir nors skaitant ją jaučiasi slogutis, tam tikra prasme jis pozityvus. Kūrinys įtikina, kad kažkur pasaulyje yra žmonių, kurie nesavanaudiškai aukojasi, tyrai ir nuoširdžiai myli visą gyvenimą. Ri Džinė kalba apie alternatyvius mūsų kultūrai dalykus – bendruomenės ir šeimos iškėlimą aukščiau savojo gėrio. Sunku nesigraudinti ir nesižavėti, nors ir sunku įsivaizduoti ką nors panašaus šiuolaikinėje realybėje. 

Kodėl skaityti? Tai graži, liūdna ir prasminga rytietiška istorija, suteiksianti kultūros, istorijos ir politikos žinių apie Pietų Korėją. Patiks šiek tiek lėtesnių knygų megėjams. 

Kodėl neskaityti? Mano vertinimu, autorei ne iki galo pavyko užpildyti pagal tikrus įvykius sukurtos istorijos spragas, vietomis istorijoje išliko emocinis atstumas nuo veikėjų, sunku buvo suvokti ką ir kodėl jie jaučia ar kuo grindžia sprendimus. 

Share: