Anglai keleiviai

Tai knyga, kuri neabejotinai praplėtė mano akiratį. Baigusi skaityti ieškojau informacijos apie Tasmanijos salą ir jos vietinių gyventojų likimą, taip pat pat pirmą kartą išgirdau apie Meno salą prie Anglijos krantų. Matthew Kneale rašydamas Anglai keleiviai rėmėsi autentiška informacija ir realius faktus supynė į grožinį kūrinį. Galiu pasakyti, kad kai kurios istorijos sunkiai tikėtinos, o vietomis autorius pribloškia savo vaizduote. Knyga tikrai pažeria pluoštą įvairių emocijų, daugiausiai visgi neigiamų. Nepaisant to, kūrinys tikrai įsimintinas.

20 balsų

Kiek girdėjau atsiliepimų, dar prieš pradedant skaityti šią knygą, daugelis minėjo 20 pasakotojų arba 20 balsų. Kazkaip klaidingai įsivaizdavau, kad visi jie ir yra anglai keleiviai ir istoriją pasakoja skirtingų motyvų vedini 20 ekspedicijos narių. Visgi tiesa visai kitokia. Anglai keleiviai iš tiesų tik trys, o kiti balsai priklauso patiems įvairiausiams veikėjams. Kai kurių vaidmuo svarbesnis, kaip tarkim vietinio Tasmanijos salos aborigeno Pivėjaus, o kiti pasirodo labai fragmentiškai, pavyzdžiui, kaip anglų kolonijinės valdžios pareigūno ataskaita, kito vietinio pareigūno laiškas ir panašiai.

Nepaisant to, ta įvairiomis proporcijomis pateikta balsų įvairovė man tapo vienu pagrindinių knygos privalumų. Autorius, sakyčiau, gan taikliai perteikė skirtingus mąstymo būdus ir asmenybių tipus. Buvo smagu stebėti, kaip tą pačią situaciją regi keli joje dalyvaujantys asmenys. Taip pasakojimas įgijo daugiau spalvų ir galimybių kurti interpretacijas pačiam.

Aborigenų likimas

Visų pirma, knyga lyg ir pasakoja apie XIX a. antroje pusėje iš Londono į Tasmanijos salą vykstančią ekspediciją, kurią sudaro dvasininkas, botanikas ir gydytojas. Keliautojų tikslas, švelniai tariant, keistokas – surasti įrodymus, kad Biblijoje minimas rojus iš tiesų yra Tasmanijos saloje. Na, vėliau paaiškėja, kad šis tikslas rūpi tiki dvasininkui. Kiti ekspedicijos nariai, kaip ir iš Meno salos kilusi laivo įgula, turi savų užmačių, kurios sąsajų su oficialia misija turi labai nedaug.

Visgi kur kas įdomesnė ir aktualesnė man pasirodė kita siužeto linija, kuri vystoma Tasmanijos saloje ir driekiasi 30-40 metų atgal iki kol vietovėje pasirodo keistuolių ekspedicija. Tai vietinių Tasmanijos gyventojų skaudus kelias išnykimo link, papasakotas anglų kolonisto ir vietinės aborigenės palikuonio akimis. Iš tiesų šią dalį skaityti buvo ir pikta ir liūdna. Ypač turint omenyje, kad jų likimas būtent toks buvo ir realybėje. Jausmas toks, lyg skaitytum kai kurias Sapiens dalis, kuomet tenka pasibaisėti savo žmogiškąją prigimtimi.

XIX a. filosofinė ir mokslinė mintis

Mano manymu autorius puikiai padirbėjo atkuriamas XIX a. žmogaus pasulėvaizdį. Mąstymas grįstas rasizmu, vienos žmonių rasės kaip aukštesnės ir intelektualiai pranašesnės prieš kitas tuomet buvo plačiai paplitęs tarp Europos intelektualų ir ne tik. Anglai keleiviai atskleidžia šio reiškinio prigimtį ir absurdiškus to meto mokslininkų argumentus. Lygiai taip pat sukurdamas ir priešpriešą jiems, parodydamas, kad ir tais laikais į viešąją erdvę kartais prasiskverbdavo ir racionalesnis proto balsas.

Puikų kontekstą šios knygos skaitymui suteikė neseniai rankose turėtas Šeštasis išnykimas. Būtent šios knygos dėka geriau supratau Anglai keleiviai užuominas apie mokslininkų diskusijas nykstančių rūšių, evoliucijos teorijos vystymo, tuometinės mokslo ir religijos priešpriešos temas. Sakyčiau kuriant Anglai keleiviai veikėjų portretus ir siužetą reikėjo įdėti tikrai nemažai darbo ir išmanyti to meto mokslo ir istorijos vingrybes. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad autorius Matthew Kneale yra baigęs istorijos studijas.

Gėrio ir blogio kova

Kitas ryškus šiuos knygos bruožas man buvo gėrio ir blogio kova. Aš šį motyvą įžvelgiau visur. Visų pirma – rojaus paieškos vykstančios vietovėje, kuri tapo ištisos populiacijos išnykimo liudininke. Įdomu stebėti, kaip aborigenai matė baltuosius tarsi įkūnytą blogį ir tamsą, o šie atvirkščiai. Anglai keleiviai  personažai, kurie nuo pat pradžių buvo piešiami kaip blogiukai, knygai įpusėjus darė teigiamus pasirinkimus. Tuo tarpu tie, kurie buvo lyg ir geriečiai, parodė savo tamsiąją pusę. Visų motyvai buvo skirtingi, tikroviški ir pagrįsti.

Kodėl skaityti? Nes Matthew Kneale sulipdė mokslą, nuotykius, istoriją ir keliones į vieną gan chaotišką, bet įdomų bei netradicinį kūrinį. Skaitykite, jei norite sužinoti apie liūdną Tasmanijos salos aborigenų baigtį ir kokios to meto intelektualų mokslinės teorijos ją paskatino. Rinkitės, jei mėgstate knygas, papasakotas iš kelių perspektyvų (čia net keliolikos), plačiai išsidriekusiais tiek laike, tiek geografiškai. Rekomenduočiau mėgstantiems žmogaus prigimties, filosofines gėrio ir blogio kovos diskusijas.

Kodėl neskaityti? Dėl jau minėto chaotiškumo. Nelabai patiko gan klampus rašymo stilius, daugiau nei 500 puslapių kūrinyje sakyčiau buvo ir nebūtinai reikalingų fragmentų.

Share: