Ši knyga privertė mane permąstyti savo komplikuotą santykį su apsakymais ir trumpomis istorijomis. Šio žanro aš tikrai didžiąją dalimi privengiu. Visgi kuo toliau, tuo labiau įsitikinu – jei rašo mylimas autorius, net ir trumpi tekstai gali būti gilūs ir palikti stiprų įspūdį. Tokie man buvo Murakami apsakymai, dabar į šias gretas stoja ir Kristina Sabaliauskaitė su savo Danielius Dalba & kitos istorijos. Gal reikėtų ir kitų rašytojų trumpiems kūriniams atsiverti?

Šią knygą savo lentynoje turiu jau kurį laiką, o į šviesą ją ištraukti paskatinti žinia, kad Kristina Sabaliauskaitė jau paruošė naują saldainį savo gerbėjams – dilogiją Petro imperatorienė, kurios pirma dalis po Lietuvoj skaitytojų rankas pasklis jau šį rugpjūtį. Tad nebeliko priežasčių taupytis Danieliaus Dalba & kitos istorijos, juk tuoj bus naujo gėrio. 

Tai 24 apsakymai, kuriuos perskaičius galima likti arba nesupratus nieko, arba tiek daug, kad mintys tiesiog netilps galvoje. Mano atvejis buvo panašus į pastarąjį. Kai kuriuos Aklas gluosnis, mieganti moteris pasakojimus atsimenu gyvai ir nuolat – jie vis dar sklando ore primindami apie save kasdienybėje.

Tiems kas žino šį autorių turbūt nujaučia ko tikėtis, o dar su juo nesusidūrusiems trumpas paaiškinimas – galima tikėtis bet ko. Aklas gluosnis, mieganti moteris istorijas jungia tai, kad paprastiems žmonėms nutinka nepaprasti dalykai. Rodos kasdieniškuose pasakojimuose staiga išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos, o skaitytojas turi atverti savo protą ir padirbėti ieškodamas paslėptų reikšmių.