Tai 24 apsakymai, kuriuos perskaičius galima likti arba nesupratus nieko, arba tiek daug, kad mintys tiesiog netilps galvoje. Mano atvejis buvo panašus į pastarąjį. Kai kuriuos Aklas gluosnis, mieganti moteris pasakojimus atsimenu gyvai ir nuolat – jie vis dar sklando ore primindami apie save kasdienybėje.

Tiems kas žino šį autorių turbūt nujaučia ko tikėtis, o dar su juo nesusidūrusiems trumpas paaiškinimas – galima tikėtis bet ko. Aklas gluosnis, mieganti moteris istorijas jungia tai, kad paprastiems žmonėms nutinka nepaprasti dalykai. Rodos kasdieniškuose pasakojimuose staiga išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos, o skaitytojas turi atverti savo protą ir padirbėti ieškodamas paslėptų reikšmių.

Aš nesu daug detektyvų skaitantis žmogus ir mano žodžiu tikrai negalima aklai pasitikėti, bet iš to ką esu skaičiusi – tai buvo vienas geriausių žanro pavyzdžių. Nesakau, kad skaityti buvo labai malonu. Kai kurie netikėtai atskleisti siužeto vingiai ar nusikaltimų scenų aprašymai privertė nepatogiai muistytis it stomatologo kabinete. Tačiau kalbant apie bendrą įspūdį, Sausra yra efektinga knyga, kurią skaitai net kai sustoji skaityti. Nuolat galvoje narplioji įvykių eigą ir tarsi detektyvas negali išmesti klausimų iš galvos: kas ir kaip ten iš tiesų nutiko.

Jei man reikėtų nurodyti tikro atostogų romano pavyzdį, neabejodama bakstelėčiau į šią knygą. Laimė po Dordonės riešutmedžiais net nebūtina skaityti per atostogas – ji pati yra atostogos. Ši knyga yra lengvai skaitoma, turi meilės istoriją, šiek tiek dramatiškų elementų ir nors truputį nujauti koks bus finišas, mėgaujiesi kelione.

Jeigu
jūs paklaustumėte, koks yra mano mylimiausias posakis, atsakyčiau “būk kaip vanduo”. Kažkada nugirsti žodžiai suleido į mane šaknis ir kartoju juos kaip mantrą kai sunku ar atsiduriu gyvenimo kryžkelėje. Man šiuose žodžiuose telpa tiek daug, ko aš niekad pati negalėčiau išreikšti žodžiais. Laimei, tai už mane padarė Sabina Daukantaitė. Daugybė Vandeninės moterys aptiktų minčių man pasirodė labai artimos. Tikiu, kad panašiai jaučiasi ir didžioji dalis moterų, perskaičiusių šią knygą. Juk kaip sako pati autorė, “visos mes iš vandens”.