Berniukas nuryja visatą

Turiu pripažinti, kad Australijos kaip šalies vaizdinį manyje suformavo kadaise žymus serialas “Be namų negerai”, o gal net keli panašūs. Tai yra visuomet laimingi, atsipūtę ir įdegę žmonės, gyvenantys beprotiškai gražios gamtos apsupty. Nors ir suprantu kaip tai kvaila, tačiau vis vien, pagalvojus apie šią šalį visų pirma mano akyse iškildavo banglentė. Laimei atsirado Berniukas nuryja visatą, kūrinys amžiams mane išgydęs nuo šių stereotipų. Australija yra šalis kaip ir visos kitos, turinčios tiek paradinę, tiek tamsiąją pusę. Ši knyga yra apie pastarosios gyventojus, žmones, kurių dažniausiai norima išvengti ar įsivaizduoti, kad jų nėra. 

Turbūt svarbu paminėti, kad istoriją šioje knygoje didžiąją dalimi pasakoja vaikas, vėliau kūrinyje bręstantis, tačiau vis viena negali atsieti nuo fakto, kad Berniukas nuryja visatą yra apie pasaulį vaiko akimis. O tas pasaulis, kaip minėta, nėra labai šviesus – smurtas šeimoje, narkotikai, nusikaltimai, gaujų karai. Tai, ką mes viešojoje erdvėje dažniausiai vadiname visuomenės paribiais ar asocialiu elgesiu. Nepaisant konteksto, knyga yra neįtikėtinai šviesi, dinamiška, įtraukianti, turinti labai stiprų moralinį pamatą. Pagrindinį knygos veikėją Ilajų aš tiesiog įsimylėjau ir visaip kaip už jį sirgau. O kaip tortas ant vyšnios knygą puošia tam tikras mistinis elementas, požiūris į laiką, kaip į salyginį matmenį. 

Visa, kas atsitinka, jau buvo atsitikę. Ir visa, kas atsitiks jau buvo atsitikę.

Tirpstantys puslapiai 

Ar mes turime lietuvišką termino page turner atitikmenį? Laikinai siūlau tirpstančius puslapius. Berniukas nuryja visatą apima daugiau nei 500, bet skaičiaus skaitant visai nesijaučia. Visa tai turbūt dėl lengvo, neįpareigijančio rašymo stiliaus, gausaus trumpų dialogų skaičiaus. Tačiau turbūt reikėtų paminėti ir intrigą bei įtampą, kurios šiame kūrinyje tikrai nemažai. Vertinant plačiau knygoje tikrai nemažai daugiau jau kažkur matytų literatūrinių ar istorijos pasakojimo triukų. Taičiau dievaži, kaip taikliai ir skoninghai jie čia suguldyti. Kiekvienas skyrius baigiamas intriga, kuomet net ir baigiant skaityti turi šiek tiek nuvogti sekančio skyriaus eilučių. Yra ir gausaus šokinėjimo laike, pranašysčių, subtilių užuominų. Istorijai pritaikytas ir vadinamasis aukso pjūvis, kurį galima pastebėti daugelyje Holivudo filmų. Tačiau unikalumas suderintas su istorijos pasakojimo standartais turbūt ir yra šios knygos stulbinančio populiarumo pamatas. 

Atvirumas, gerumas, tvirta valia

Viršuje išvardinau kelias vertybes, kuriomis, mano akimis, spinduliuoja šį knyga. Pagrindinis veikėjas Ilajus kūrinyje mėgsta savęs ir kitų paklausti – kas yra geras žmogus, ar aš/tu esi geras ir kodėl? Kaip tampama geru ar blogu žmogumi? Galbūt visas pasaulio blogis ateina iš tėčių paliktų vaikų, kaip siūlo Ilajus? Įžangoje minėjau, kad šį vaikiną įsimylėjau tai turbūt greičiausiai dėl stulbinančio atvirumo su savimi ir pasauliu, jo tiesmukų klausimų žmonėms. Taip pat neblėstančio noro būti tiesiog geru žmogumi, aplinkoje kuri atrodo daro viską, kad būtų atvirkščiai. 

Ateitis, praeitis, dabartis

Tam tikras požiūris, kad viskas yra susiję, pojūtis, kad svarbiausi gyvenimo momentai vyksta ne laiko tiesėje, o tarsi visi vienu metu man buvo tai, kas šiurpino odą ir darė knygą tikrai išskirtinę. Ties šiuo momentu, svarbiausią vaidmenį suvaidino Ilajaus vos metais vyresnis brolis, kuris nusprendžia savo noru nešnekėti. Jis man pasirodė kaip pagrindinio veikėjo Alter Ego, arba mažiau praktiškas, labiau susijęs su dvasiniu pasauliu, visa regintis, kupinas simbolizmo. Ilajaus ir jo brolio duetas suteikė knygai puikų balansą. 

Galiausiai Berniukas nuryja visatą – puikus simbolinis pavadinimas. Man jis buvo apie tai, kad kiekviename iš mūsų telpa visas pasaulis, mes esame neatsiejama jo dalis. Tačiau, tikiu, kad kiekvienam iš skaitančių simbolis bus šiek tiek kitoks. Labai linkiu patiems susidurti su šia knyga ir jos reikšmėmis. 

Kodėl skaityti? Kad išsigydytumėte nuo idiliško Australijos vaizdinio, jei kartais tokį kaip ir aš turite. Jei reikia knygos, kuri tikrai patiks ir išgydytų jus nuo neskaitymo – man atrodo ši yra viena tų, kuri sunkiai gali nepatikti. Skaitykite, jei norisi visko viename: ir detektyvo ir meilės ir įtampos ir siaubo ir grožio. 

Kodėl neskaityti? Man knygą šiek tiek apkartino pabaiga, o galbūt visas paskutinis ketvirtis, kuriame knyga iš unikalaus kūrinio perėjo į daug kartų matytą holivudo veiksmo filmo struktūrą. Turbūt šis manevras ir pavertė knygą tokiu užtikrintai populiariu kūriniu. 

Share: