Jei jau skaityti šią knygą praėjus keturiems metams po jos išleidimo ir paskelbimo metų knyga, tai tik dabar. Sunku būtų rasti tinkamesnį laiką atsiversti debiutinę Andriaus Tapino knygą nei šios pirmosios liepos savaitės: Vilko valanda (arba didelis pavojus) ištiko legendos apie Vilniaus įkūrimą simbolį – Gedimino kalną, kurio šlaitas vis dar pavojingai šliaužia žemyn merkiamas beveik nesustojančio lietaus. Na o ir atmosfera vakarais lietui lyjant puikiai tinka tiek šiam romanui, tiek skaitymui apskritai.

Be to, ir gerbiamas knygos autorius neseniai buvo dėmesio centre dar daugiau nei įprastai – Lietuvos prezidentė rašytojui ir televizijos laidų vedėjui įteikė valstybinį apdovanojimą (geroji dalis), o pats apdovanotasis socialiniuose tinkluose plačiai nuskambėjo dėl rasistinio komentaro (ne tokia gera dalis).

Kalbant apie pačią knygą, visų pirma, esu dėkinga išmokusi apie naują fantastinio romano žanrą stimpanką (arba steampunk) – tai toks žanras, kuriam būdinga industrinė mechaninių išradimų ir istorinė ar išgalvota aplinka. Bent jau man buvo naujiena, kad toks apskritai egzistuoja, galbūt todėl, kad nesu didelė fantastikos knygų gerbėja. Daugiausiai mano iki šiol perskaitytą fantastikos knygų dalį sudarė Hario Poterio nuotykiai. Greičiausiai dėl šios priežasties skaitant manęs neapleido jausmas, kad skaitau lietuvišką ir suaugusiems adaptuotą šios knygų serijos versiją.

“Tėvystė užsiėmimas visam gyvenimui” – šioje knygoje rašo vaikų psichologė Aušra Kurienė. Šiai minčiai visiškai pritariu ir dar pridėčiau, kad užsiėmimas prasideda dar gerokai prieš tampant tėvais.

Pati netrukus tapsiu mama (tiksliau save jau tokia laikau, nors didžioji diena dar priešaky) ir šiam “užsiėmimui” ruošiuosi labai atsakingai. Priklausau žmonių tipui, kuris lengviausiai mokosi skaitant, todėl, nors ir lankiausi įvairiose būsimiems tėvams skirtose paskaitose, geriausiai jaučiuosi kuomet informacija mane pasiekia rašytine forma. Nenuostabu, kad sužinojusi, kad tapsiu mama pasinėriau į įvairių patarimų knygų ir žinynų pasaulį. Išmokau daug apie nėštumo eigą, kūdikio raidos etapus, kasdienius poreikius, priežiūrą ir daug kitų praktiškų dalykų.

Prisisotinusi praktiškų žinių, priėjau prie šiek tiek platesnio pobūdžio literatūros, o kartu ir artėjančio iššūkio esmės – nors ir labai svarbu tinkamai atliepti ir tenkinti kūdikio poreikius, svarbiausias tėvų tikslas turėtų būti užauginti laimingą vaiką ir žmogų. Taigi, nors mintį dalintis įspūdžiais apie perskaitytas knygas brandinau kurį laiką, tik perskaičius šią knygą pajutau, kad ji pagaliau galėtų būti įdomi platesnei auditorijai, o ne tik besilaukiančioms mamoms.

Sveiki, mano vardas Ieva, amžius artėja link 30, gyvenu Vilniuje, nuostabioje savo vyro ir dviejų katinų kompanijoje, kuri netrukus pasipildys penktuoju nariu (ne katinu). Gyvenime stengiuosi vadovautis mažiau yra daugiau principu, o laisvą laiką skirti paprastiems malonumams – knygoms ir rašymui Taip atsirado šis tinklaraštis.

Kodėl nusprendžiau rašyti apie perskaitytas knygas?

Kuomet uždaviau sau šį klausimą, į galvą šovė trys pagrindinės priežastys:

• Džiaugsmas atradus ilgai pamirštą pomėgį. Dar visai neseniai buvau viena iš daugelio žmonių mėgstančių kartoti, kad labai mėgsta skaityti, tačiau paprašyti įvardinti skaitomą knygą, pradeda berti net jiems patiems neįdomius pasiteisinimus apie tai kaip nėra laiko, koks greitas tempas gyvenant mieste, kaip sunku rasti balansą tarp įvairių veiklų. Kitaip tariant, tikiu, kad mane supras daugelis – užsisukę buityje ir darbuose, stokodami drausmės ir tinkamų laiko planavimo įgūdžių mažiausiai skiriame laiko tiems dalykams, kuriuos iš tiesų labiausiai mėgstame. Išėjusi nėštumo atostogų skaitymą ir rašymą atradau iš naujo. Nuoširdžiai galiu prisipažinti, kad buvau pamiršusi, kokią ramybę ir laimę šios veiklos man teikia. Na o laime juk norisi dalintis.
  Continue reading