Man atrodo, kad Tabakininkas yra knyga, kuri turi “susigulėti”. Vos baigus skaityti man pasirodė, kad kūrinys gana geras, bet nėra per daug ypatingas. Tačiau poros dienų bėgyje knygos vaizdiniai ir sukelti jausmai manęs neapleido ir palengva supratau, kokia iš tiesų tai graži ir jautri istorija.

Tabakininkas puikiai iliustruoja, kaip asmeninės dramos, o tiksliau meilė gali tarsi nustumti viską kas vyksta aplinkui į šalį, bet aplink bręstantis blogis niekur nedingsta ir galiausiai visvien įsiveržia ir visa savo griaunančia jėga keičia žmonių gyvenimus. 

Tai 24 apsakymai, kuriuos perskaičius galima likti arba nesupratus nieko, arba tiek daug, kad mintys tiesiog netilps galvoje. Mano atvejis buvo panašus į pastarąjį. Kai kuriuos Aklas gluosnis, mieganti moteris pasakojimus atsimenu gyvai ir nuolat – jie vis dar sklando ore primindami apie save kasdienybėje.

Tiems kas žino šį autorių turbūt nujaučia ko tikėtis, o dar su juo nesusidūrusiems trumpas paaiškinimas – galima tikėtis bet ko. Aklas gluosnis, mieganti moteris istorijas jungia tai, kad paprastiems žmonėms nutinka nepaprasti dalykai. Rodos kasdieniškuose pasakojimuose staiga išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos, o skaitytojas turi atverti savo protą ir padirbėti ieškodamas paslėptų reikšmių.

Ši knyga tiems, kurie yra pasirengę į tėvystę nerti giliau nei įprasta. Knygoje pateiktiems patarimams įgyvendinti prireiks nemažai drąsos. Juk neįprasta į vaikų netinkamą elgesį reaguoti su meile. Visada. Iš esmės atsisakyti pykčio vaikų atžvilgiu. Pasak Išmintinga meilė autorių, netinkamam elgesiui visuomet yra priežastis. Tuo tarpu bet kokios griežtos priemonės, tokios kaip bausmės, pakeltas tonas ar atsiribojimas tik gilina problemas.

Turėdama omenyje tradicinio lietuviško auklėjimo ypatumus, įsivaizduoju jį praktikuojančių tėvų veidus skaitant šią knygą. Manau, kad daugelis gali išsigąsti kad Išmintinga meilė veda į išlepinimą ir atsakomybės nebuvimą. Mano intuicija sako, kad yra atvirkščiai.

Labai norėčiau, kad kuo daugiau tėvų perskaitytų šią knygą, ir nors trumpam susimastytų, kad visam tam, kas buvo įprasta metų metus yra alternatyva ir kad link jos, atmetus aplinkinių ir visuomenės primestą spaudimą auginti patogius vaikus, dažniausiai ir veda širdis. 

Aš nesu daug detektyvų skaitantis žmogus ir mano žodžiu tikrai negalima aklai pasitikėti, bet iš to ką esu skaičiusi – tai buvo vienas geriausių žanro pavyzdžių. Nesakau, kad skaityti buvo labai malonu. Kai kurie netikėtai atskleisti siužeto vingiai ar nusikaltimų scenų aprašymai privertė nepatogiai muistytis it stomatologo kabinete. Tačiau kalbant apie bendrą įspūdį, Sausra yra efektinga knyga, kurią skaitai net kai sustoji skaityti. Nuolat galvoje narplioji įvykių eigą ir tarsi detektyvas negali išmesti klausimų iš galvos: kas ir kaip ten iš tiesų nutiko.