Šioje autobiografijoje pasakojama ne tik apie pirmąją Barack’o Obamos kadenciją, bet ir apie jam pačiam netikėtą kelionę – nuo Harvardo teisės mokyklos studento iki JAV prezidento. Verta paminėti, kad Pažadėtoji žemė puikiai dera su Mano istorija. Abi knygos pasakoja apie tą patį vienos ypatingos šeimos gyvenimo tarpsnį, tik iš skirtingų barikadų pusių. Daugelį aptariamų įvykių ganėtinai ryškiai prisiminiau iš Michelle Obama atsiminimų. Gal ir nereikėtų, bet labai norisi šias knygas lyginti. Pažadėtoji žemė kur kas mažiau orientuota į vidinius išgyvenimus, daugiau į išorę – politines kovas, JAV vidaus ir tarptautinės politikos įvykius. Turiu pripažinti, nors fragmentai iš Barack’o Obamos viešų pasisakymų buvo labai jaudinantys, būtent to pasikapstymo viduje labiausiai pasigedau.
Pažadėtoji žemė man yra istorija ne tik apie vieno žmogaus politinę karjerą, bet apie idėjų galią keisti pasaulį. Iš knygos puslapių justi, kad taip save matė ir Barackas Obama. Politika jam buvo ne priemonė asmeninėms ambicijoms tenkinti, o sunkus ir varginantis kelias svajonės, etiškesnės politikos, stipresnės demokratijos ir lygesnės visuomenės, link.
„Supratau, kad tam tikra prasme žmonės arenoje mato ne mane su visomis turimomis keistybėmis ir trūkumais. Ne, jie pasisavino mano fizinę išvaizdą ir ėmė naudotis ja kaip indu – pildyti daugybe skirtingų svajonių.“
Išskirtinė asmenybė
Regis apie Baracką Obamą ir jo politines pažiūras žinojau nemažai, bet tik perskaičiusi Pažadėtoji žemė iki galo supratau šios asmenybės unikalumą. Tai ne tik pirmasis juodaodis JAV prezidentas, šio žmogaus tapatybė buvo kur kas labiau įvairialypė. Jo mama buvo baltaodė amerikietė, tėtis – juodaodis iš Kenijos. Banke dirbančios močiutės dėka, jis galėjo sau leisti prestižinį išsilavinimą. Tačiau šeima nebuvo laikoma turtinga, stereotipinė “amerikietiška svajonė”. Būdamas tarsi ant visų skirtingų JAV visuomenėje susiduriančių pasaulių ribos jis tapo tobulu kandidatu įkūnyti vienybės idealą. Tai ir buvo jo didžiausias politinis ir asmeninis siekis.
„Rodės, vien dėl savo keistos kilmės ir priklausomybės dviem skirtingiems pasauliams atėjau čia iš visur ir iš niekur, esu tarpusavyje nederančių elementų rinkinys … Paguodą radau knygose.“
Kalbos, keitusios pasaulį
Gražu žiūrėti, kad Obamos sekmė susidėjo ne tik iš rėmėjų dotacijų, bet ir nuoširdaus jo ryšio su žmonėmis, noro girdėti bei įgarsinti jų problemas. Knyga gali būti įdomi tiems, kas yra susidūrę su kalbų rašymu ar domisi šia sritimi. Nuo fragmentų kurie pateikti knygoje per kūną išties lasktė šiurpuliukai, o vietomis net graudinausi. Visa tai dėl nuošidaus tikėjimo, kad JAV žmonės, o kartu ir visos demokratiškos šalys iš tiesų gali gyventi kitaip.
„Tai fizinis pojūtis, kintamas emocinis ryšys tarp manęs ir auditorijos, siejantis mano ir tų žmonių gyvenimą, primenantis tai į priekį, tai atgal laiką sukančią kino juostos ritę, tada mano balsas stiprėja, pasiekia lūžio tašką, ir visa esybe pajunti klausytojus, regi juos kaip visumą.“
Išsaugoti idealizmą
Įdomi buvo stebėti jo kelionę, kurią patiria turbūt daugelis jaunų idealizmo kupinų žmonių, nusprendusių susieti savo karjerą susieti su politika ar tarnyba valstybei. Tas tampa itin ryšku Barackui Obamai pasakojant apie darbo tapus prezidentu pradžią. Knygoje daug apie tai, kaip siekiai imtis vertingų reformų susidūrė su politinės sistemos ydomis ir politikų cinizmu – galbūt reikėtų įvardinti – skaudžia realybe. Stebejausi kaip po tiek sunkumų ir nesėkmių jam pavyko išlaikyti tikėjimą, pozityvumą, tvirtumą.
„Dabar pradėjau suprasti, kaip nutinka – kaip laikydamasis įprastinių elgesio normų, pasidavęs konformizmui, nuolat ruošdamasis būsimiems rinkimams ir dalyvaudamas kabelinės televizijos transliuojamose pokalbių laidose palengva imi prarasti geriausias savo savybes, savo nepriklausomybę ir apsižiūri, kad netekai visko, kuo kadaise tikėjai.“
Knyga, padedanti suvokti pasaulį
Žiūrėdama į tai, ką jau parašiau kalbėdamas apie šią knygą, bijau, kad galiu sukelti klaidingus lūkesčius. Aš gal ir rašau apie kilusias emocijas, bet Barackas Obama tą daro minimaliai. Reikėtų pabrėžti, kad knygoje labai LABAI daug JAV politinių aktualijų bei rietenų, pavardžių, kurių didžioji dalis Lietuvos skaitytojams nieko nesakys. Kita vertus, jaučiu, kad Pažadėtoji žemė man padėjo iš tiesų giliai suvokti šiuolaikinės JAV ir galbūt demokratijos apskritai, problemas. Knygoje tikrai labai daug informacijos apie 2008-2009 m. nekilnojamojo turto burbulo krizę ir suirutę siekusią dar ilgą laiko tarpą po jos, bankų problemas, JAV sveikatos apsaugos sistemą, klimato kaitą ir energetiką, problemas, imigrantų bei rasines problemas.
O kur dar užsienio politikos aktualijos: JAV karinės misijos Irake ir Afganistane, santykiai su Izraeliu ir kitomis Vidurio Rytų valstybėmis, didžiųjų valstybių vadovų portretai, susitikimai, Jungtinių Tautų saugumo tarnybos užkulisiai, galiausiai žadą atėmusi slapta Osamos bin Ladeno nužudymo operacija. Šioje knygoje tiek daug visko, kad ją galima būtų laikyti savotišku, suasmenintu politikos ir tarptautinių santykių vadovėliu. Aš neprieštaravau, bet jūs įsivertinkit ar aktualu prieš skaitydami. Pažadėtoji žemė tikrai ne lengvi, asmeniniai pamąstymai, kasdienybės fragmentai ir asmeninio gyvenimo nuotrupos čia tik vos vos šmėžuoja.
Kodėl skaityti? Tai knyga, kuri leidžia suvokti išskirtinės Baracko Obamos asmenybės savitumą ir kilnią misiją – suvienyti susiskaldžiusią šalį. Jei jums įdomi JAV vidaus politika ar tarptautiniai santykiai, bei jų užkulisiai – neabejotinai save praturtinsite. Knygoje galima iš arti pažinti ir kitus politikus – Joe Bideną, knygoje aptariamu laikotarpiu buvusį viceprezidentu ar Donaldą Trumpą, kurio žvaigždė jojant ant melagienų arkliuko tuomet dar tik kilo. Dar ši knyga man spinduliavo nuoširdumu, kėlė susižavėjimą atviru kalbėjimu apie nesėkmes ir sunkumus. Kaip gera buvo skaityti apie aukštą moralę ir žmogų vediną tvirtų vertybių, tokį neįprastą politikoje vaizdinį.
Kodėl neskaityti? Atsimenu, kad daugelis Michelle Obamos knygą kritikavo kaip per daug nugludintą. Tai Baracko, šiuo atžvilgiu, man pasirodė dar labiau cenzūruota. Pažadetoji žemė, žymiai mažiau apie šeimą ar asmeninius potyrius (lyginant su Mano istorija) – atkreipkite dėmesį, jei tikitės kažko daugiau nei politika. Kartais knyga priminė raportą. Nebūčiau supykusi, jei būtų paieškota įdomesnių pasakojimo formų.
