Oh Crap! Potty training

Aš įsivaizduoju, kad daugelio žmonių reakcija į knygą Oh Crap! Potty Training galėtų būti – kam? Juk internete pilna straipsnių kaip mokyti vaiką puoduko reikalų. Galima rasti patarimų, kaip tai padaryti per 3 dienas, 5 dienas, dvi savaites, kelis mėnesius ar vaiko tempu. Ir čia turbūt panašiai kaip su kokias kaip sulieknėti stiliaus patarimais – begalė prieštaringos informacijos.

Ir turbūt aš esu ta retesnių žmonių rūšis, kuriems su bet kuo nauju gyvenime susidūrus reikia knygos. Man patinka, kai sužinau, kas dėsto informaciją, koks pasakotojo išsilavinimas, kokia patirtis, ir galiausiai kokiais moksliniais faktais remiamasi dalijant patarimus. Tai yra dalykai, apie kuriuos skaitant atsitiktinius straipsnius internete tikrai neišgirsi. Iš interneto portalų tėvams pasitikiu tik Aha parenting, ir tik todėl, kad skaičiau tinklaraščio autorės knygą Ramūs tėvai, laimingi vaikai. Juk negali vadovautis bet kuo, priimant sprendimus auginant svarbiausią gyvenimo žmogų.

Oh crap! Potty training

Po ilgos įžangos – laikas tarti keletą žodžių apie knygą. Parašyta ji tokiu komedijos stiliumi ir didžiąją dalimi būtų labai juokinga, jei nebūtų šiek tiek liūdna. Autorė labai šmaikšti, bet tai nekeičia fakto, kad man jos požiūris į vaikus ir motinystę pasirodė nepriimtinas.

Iš tiesų, esminiai knygoje yra vos pora skyrių – tie, kuriuose pristatoma informacija, kada tinkamas laikas užsiimti tualeto reikalų mokymusi ir išdėstoma pats metodas. Visa kita – patarimai, ką daryti kai nesiseka, paaiškinimai kodėl taip galėtų būti, papildoma informacija apie mokymą darželyje, specifinius poreikius, atsakymai į dažnai pasitaikančius klausimus.

Ir nors ta dalis, kurioje pateikiamas autorės siūlomas metodas neatrodo kažkokia labai baisi, drįsčiau teigti, kad papildomoje informacijoje smarkiai nuklystama į lankas. Autorė pateikia labai daug savo nuomonės, niekuo nepagrįsto požiūrio. Tai kaip ji siūlo reaguoti į vaiką pykčio protrūkių (tantrumų) metu, arba taikyti neva natūralias pasekmes – atimti iš vaiko žaisliuką, įvykus „nelaimei“ man sukėlė atmetimo reakciją visam jos siūlomam metodui.

Metodas

Na, šiek tiek apie patį metodą, jei dar neišsigandote ir skaitote toliau. Gera dalis yra ta, kad Oh crap! Potty Training nesiūlo griežtų tvarkaraščių ir namatuoja žingsnių dienų skaičiumi. Autorė siūlo tris žingsnius, o laikotarpis, po kurio pereinama prie sekančio priklauso nuo to kaip sekasi vystyti įgūdžius kiekvienam konkrečiam vaikui.

Visų pirma autorė siūlo savaitę nieko neplanuoti ir paskirti nepertraukiamam buvimui su vaiku. Tai reiškia atsisakyti ilgesnių kelionių, susitikimų su kitais vaikais, būrelių ir panašiai. Intensyviausios ir svarbiausios turėtų būti pirmos trys dienos. Tuomet tėvams siūloma leisti vaikui lakstyti nuogam ir nenuleisti nuo jo akių nei minutei, kad būtų galima „sugaudyti“ visus vaiko produktus ir kantriai jam aiškinti kur nuo šiol jų vieta. Tuo tarpu sekantys žingsniai, kelios savaitės be apatinių drabužių (kad vaikui nekiltų asociacijų su sauskelnėmis), palengva ilginant išvykimus o kiemą ir iš namų.

Ir aš esu nuoširdžiai sutrikusi dėl savo pozicijos. Viena vertus, kaip ir minėjau, autorė man nesukėlė pasitikėjimo, tad man sunku priimti knygoje Oh crap! Potty training patarimus. Kita vertus kažkur kirba smalsumas išbandyti šiek tiek sušvelnintą ir pagal save modifikuotą metodą, galbūt mano vaikui užtektų ir nedidelės paspirties?

Pritaikymas praktikoje

Šią pastraipą rašau po asmeninių bandymų praktikoje ir galiu pasakyti, kad knygos Oh crap! Potty training siūlomas metodas mums visiškai nesuveikė. Visa šeima turėjome tris intensyvaus streso dienas ir beveik jokių rezultatų, apart vaiko, dabar jau turbūt ilgam, apeinančio puoduką dideliu ratu. Ir dabar tas kategoriškas autorės tikinimas, kad šis metodas tinka be išimčių visiems vaikams atrodo juokingas. Knygoje atrodo tokioje gausioje klausimų ir atsakymų, neradau atsakymų, kaip elgtis konkrečiu mūsų atveju.

Kodėl skaityti? Knyga parašyta komiškai, šmaikščiai ir perskaitoma labai lengvai. Jei jums arčiau širdies staigūs pokyčiai, nei palaipsnis, švelnus mokymo tempas.

Kodėl neskaityti? Nes autorės požiūris labai kardinalus ir mažai paremtas mokslu, daugiau jos pačios praktine patirtimi, kad ir kokia gausia. Autorės siūlomas metodas man pasirodė gana griežtas, beveik neatsižvelgiantis į vaiko pasiruošimą, smarkiai propaguojantis požiūrį – kuo anksčiau tuo geriau, ir bent mums, visiškai nesuveikė.

Share: