Atminties policija yra lyginama su žymiąją George Orwell 1984 ir dabar aš puikiai suprantu kodėl. Man šis kūrinys pasirodė ne tik daugiaprasmis, bet ir genialiai atskleidžiantis okupuotos šalies gyventojų realybę. Tiesa, tekste apie kokį nors politinį režimą nėra nei žodžio. Šią ar kitą reikšmę skaitant tenka susikurti patiems.
Knygos pagrindinė veikėja yra rašytoja. Atminties policija tobulai sulieja jos rašomą romaną ir knygoje vykstančius įvykius. Istorijos papildo viena kitą ir suteikia dar daugiau svorio ir reikšmių. Man tai buvo nuostabiai gražus, nors ir liūdnas, kūrinys apie tai, kaip palaužiama valia priešintis, apie didžiąją visuomenės dalį, kuri pamiršta, ir tuos kelis pavojinguosius, kurie atsimena.
Liūdesio atmosfera
Nuo pačios pirmos eilutės, iki paskutinės iš knygos puslapių sunkiasi liūdesys ir visi kiti kompanionai – nostalgija, slogutis, vienatvės ir izoliacijos nuotaikos. Visa istorija dėliojasi taip, kad vilties čia maža, o situacija ritasi link neišvengiamos tragiškos atomazgos. Atminties policija piešia vienos izoliuotos salos gyventojus. Jie turi problemą. Saloje karts nuo karto išnyksta įprasti dalykai – rožės, kalendoriai ar kitos smulkmenos. Netrukus po to jie pamirštami, žmonės nebenutuokia, kad šie kada nors egzistavo.
Nuolatinė netektis ir mąžtantys atsiminimai kuria atitinkamą atmosferą, kuomet einama link neišvengiamo visa ko išnykimo ir pabaigos. Belieka pridurti, kad knyga pasirodė laiku ir atliepia kurį laiką vyraujančias nuotaikas – pandemiją ir izoliaciją, karą, pavojų saugumui, išnykimo grėsmę dėl klimato kaitos. Taigi, tai istorija lyg meditacija, ore tvyrančių neigiamų nuotaikų tema.
Asmens ir visuomenės psichologija
Knygoje yra pora labai gražių linijų, kurios sukasi apie žmogiškąjį ryšį – pagrindinės veikėjos ir jos senelio, bei santykis su redaktoriumi. Abi linijos kupinos švelnumo ir neišsakytų jausmų. Santykius knygoje papildo kūrinys kūrinyje – arba romano ištraukos knygoje. Jose Atminties policija pagrindinė idėja – visuomenės kontrolė, suderinama su asmeniniu psichologiniu lygmeniu – toksiškų santykių ir pavergtos valios kovoti ir priešintis, savotiško asmenybės išvykimo. Labai labai įdomu ir daugiasluoksniška.
Kodėl skaityti? Jei jums patinka literatūrinis minimalizmas ir alegoriniai pasakojimai. Knygos žinutė labai stipri – valia priešintis palaužiama per atsiminimus, bendras istorijas. Žmonės ir visuomenės yra galingos, kol juos turi ir išsaugo.
Kodėl neskaityti? Knyga gana lėta ir didelių adrenalino šuolių nesukels. Rašymo stilius gana taupus ir paprastas.
