Ši knyga man labai ryškiai priminė Motinų sekmadienį, kitą anksčiau skaitytą autoriaus kūrinį. Iš esmės mano įspūdis toks – pasikeitė dekoracijos, tačiau principas išliko tas pats. Dekoracijomis vadinu laikmetį, vietą, personažus. Tačiau pati pasakojimo struktūra kone identiška pirmajam skaitytam kūriniui. Regimybės yra apie vieną gyvenimo akimirką, kuri keičia likimą. Visa kita – praeitis ir ateitis, tiesiog sūkuriuoja aplink tą pagrindinį ir kelis susijusius momentus.
Šį kartą Graham Swift akiratyje magija ir ta plonytė skiriamoji riba tarp to, kas regima ir to, kas realu. Atrodo, kad visas knygos siužetas sukasi bandant atsakyti į šį klausimą, neapsiribojant magišais triukais, tačiau narpliojant ir žmonių santykius bei jausmus. Sakyčiau, kad Regimybės yra tiesiog genialus knygos pavadinimo vertimas, turint omenyje, kad originaliai kūrinys vadinasi Here we are.
Trys persipynę likimai
Regimybės iš pirmo žvilgsnio yra apie meilės trikampį. Kelių veikėjų gyvenimai persipynę ir tik palengva galima suprasti kas ir kaip. Mane sužavėjo, kaip autorius tokiame trumpame kūrinyje sugebėjo pateikti pagrindinių veikėjų praeitį ir ateitį, reikšmingiausius įvykius, lemiančius kodėl jie yra tokie kokie yra. Taip tarsi sakydamas, kad gyvenime tų išties svarbių akimirkų nėra taip jau ir daug.
Trūkinėjantis tekstas
Pirmyn atgal į ateitį, ir vėl ant scenos. Taip pabertas knygos tekstas. Juk visi knygos veikėjai yra vieno pasirodymo dalyviai. Knygos eklektiškumas labai žavus – lengvas ir gilus vienu sykiu.
Jei reikėtų trumpai apibūdinti apie ką ši knyga, sakyčiau tai jausmo, kuomet kažkas dar neįvyko, tačiau net neabejoji kad tuoj prasidės, užfiksavimas ir dailus bei poetiškas perteikimas popieriuje. O ką ši knyga duoda? Skaitymo malonumą ir gyvenimo trapumo, laikinumo ir grožio jausmą.
Kodėl skaityti? Jei norisi ko nors trumpo, lengvo ir gražaus, vienam labai maloniam vasaros vakarui.
Kodėl neskaityti? Dėl pabaigos ir kažko tarsi labiau apčiuopiamo trūkumo. Perskaičius gali kilti mintis – labai gražu, bet na ir kas?
