Šiais metais nuolat susiduriu su Suomijos rašytojų kūryba. Iš pradžių buvo Gunda, Suomijos tinklaraštininkų geriausiu išrinktas romanas. Vėliau Vandens skonis, labai įsimintina paauglių auditorijai skirta knyga. Ir galiausiai į mano rankas pakliuvo Kai baigiasi laikas ir paliko tikrai labai stiprų įspūdį. Užvertusi paskutinį puslapį dar ilgai su savimi nešiojausi liūdesį ir daug mąsčiau apie knygoje paliestas rimtas problemas – susvetimėjimą tarp tėvų ir vaikų, patyčias, aplinkosaugos klausimus. Iš esmės tai, kad knyga ilgai nepalieka emociškai apie ją pasako labai daug – šis kūrinys neabejotinai keliaus į geriausių šių metų skaitinių sąrašą.
Kūrinio forma
Knygoje trumpų istorijų ir atminties nuotrupų pagalba sužinome kaip klostėsi vienos šeimos gyvenimas. Pasakotojomis čia tampa mama ir dukra. Tiesiog dievinu istorijas nušviestas kelių asmenų akimis. Šiuo atveju per mamos ir dukros požiūrį puikiai atsiskleidžia sudėtinga šeimos santykių ir jausmų dinamika. Visos šios istorijos centre berniukas, kuris iš mielo ir jautraus vaiko palengva tampa niūriu ir užsisklendusiu suaugusiu, gebančiu suplanuoti ir ivykdyti žiaurų nusikaltimą.
Šeimos vyras – tėtis visoje istorijoje gauna mažiausiai dėmesio – jo vaidmuo labiau fragmentiškas. Tai ironiška, kadangi būtent šeimos vyras yra tas, kuris labiausiai trokšta vaikų. Žmona Laura motinystei pasiryžta tik spaudžiama vyro ir nuolat jaučia ilgesį savęs, gyvenančios be vaikų, vizijai. Dukra Ava patiria didelį vidinį konfliktą – blaškosi tarp meilės mažajam broliukui ir gėdos jausmo dėl jo kitoniškumo, kuris paauglystėje priverčia nuo jo emociškai atsiskirti ir apleisti.
Man asmeniškai labai patiko pasakojimo fragmentiškumas ir šokinėjimas laike. Tai vienas tų kūrinių, kurių fabulą iš pateiktų detalių skaitytojas turi susidėlioti pats, taigi, skaitant daugiau pamąstyti ir pasidarbuoti.
Pagrindinės nagrinėjamos temos
Ši knyga man visų pirma pasirodė apie tėvų ir vaikų santykius. Bent jau mane ši tema palietė labiausiai ir sukėlė daugiausiai apmąstymų. Skaudžiai išgyvenau pasakotojos ir šeimos mamos Lauros dramą – kai tiesiog lieki stebėti kokie tolimi tampa tavo pačios vaikai ir atmintyje imi ieškoti santykių atšalimą lėmusių fragmentų. Taip pat ši istorija apie tai, kokią stiprią galią tam, kokiais tampame tėvais, turi skaudžios vaikystės patirtys. Man pasirodė, kad autorė siunčia žinutę – kad ir kaip stipriai norėtume atsiriboti nuo savo pačių vaikystės patirčių ir tų pačių klaidų nekartoti, mūsų istorija visuomet mus pasiveja.
Nors visgi daugeliui pasirodys, kad pagrindinė temasiohe knygoje yra šiuo metu visuomenę karts nuo karto sukrečiantys masiniai šaudymai ir atsakymo, kas slepiasi už panašių išpuolių vykdytojų veidų, paieškos. Kai baigiasi laikas autorė tarsi bando atsakyti į klausimą, kas ir kada nutinka, kad mažas mielas besišypsantis vaikas, tampa piktu ir nusivylusiu suaugusiu. Kaip jaučiasi išpuolį įvykdžiusio žmogaus mama?
Ne veltui knygos anotacijoje pažymima, kad Kai baigiasi laikas lyginama su Pasikalbėkime apie Keviną. Aš pati nors pastarosios knygos neskaičiau, mačiau filmą ir pritarčiau, kad panašumų nemažai. Tai ta pati istorija apie kitokį ir sunkiai pritampantį vaiką, kurio užgniaužtos emocijos galiausiai prasiveržia smurto protrūkiu. Taip pat abiejuose šiuose kūriniuose atsiskleidžia ir mamų drama – niekas niekada neužjaučia žiaurių išpuolių kaltininkų artimųjų, greičiau viešai smerkia. Nors greičiausiai sunkiausias ir ilgiausiai besitęsiantis pasmerkimas vyksta jų pačių galvose.
Papildoma žinutė – apie tai kokį pasaulį paliksime po savęs
Kai baigiasi laikas veiksmas vyksta netolimoje ateityje. Iš istorinių nuorodų galima nuspėti, kad greičiausiai apie 2030. Tiesa pasaulis jau spėjęs pasikeisti: vyksta spartus klimato atšilimas, ledas Arktyje beveik ištirpęs, o tarptautinė bendruomenė vis dar trypčioja, nesiimdama konkrečių veiksmų procesui sustabdyti. Netolimos ateities pasaulyje gausėja konfliktų, karų ir išpuolių, didėja turtinė nelygybė ir tvyro įtampa. Laura yra universiteto dėstytoja, skaitanti paskaitas apie klimato kaitą, o jos sūnus Aslakas būdamas jautrus vaikas sunkiai išgyvena pasaulio patiriamas problemas ir pasirenka labai radikalų būdą su jomis kovoti. Taigi, knyga neša ir labai ryškią su aplinkosauga susijusią žinutę – neabejotinai privers susimąstyti kokį pasaulį paliksime po savęs ir ką dėl to galime padaryti.
Kodėl skaityti? Jei mėgstate emociškai paveikias ir ilgai “persekiojancias” knygas. Skaitykite, jei ieškote jautriai papasakotos istorijos apie didžiausius šiuolaikinius skaudulius – tėvų ir vaikų susvetimėjimą, patyčias, teroristinius išpuolius ir klimato kaitos problemas. Vienos šeimos istorija šioje knygoje puikiai atskleidžia ir priverčia susimąstyti apie visas šias problemas. Patiks tiems kas mėgsta knygas parašytas iš kelių veikėjų perspektyvos, kurių siužetas sunarstytas iš trumpų atminties istorijų. Atkreipkite dėmesį, jei jums patiko knyga ar filmas Pasikalbėkime apie Keviną/We need to talk about Kevin.
Kodėl neskaityti? Jei nemėgstate pamokslavimo apie klimato kaitą. Nesirinkite, jei nemėgstate slogių ir bent porai dienų liūdesį paliekančių knygų.
