Klajonių metai

Tai knyga apie viso gyvenimo kelionę, geografine ir dvasine prasne. Veiksmas vyksta ilgiau nei 50 metų ir rutuliojasi dviejuose žemynuose. Klajonių metai sužavėjo ne tik labai natūraliai pateiktomis istorinėmis detalėmis, bet ir personažų gilumu.

Man atrodo, kad esu skaičiusi nemažai iš pirmo žvilgsnio panašių knygų, kurias vertinu labai vidutiniškai. Istorinio konteksto dėka iš jų galima šį tą išmokti, o visa kita, ypač meilės istorija, būna gana banali. Šiame kontekste į galvą šauna Santa Montefiori ir jos Dvasių medis, su kuriuo ryšio tikrai neatradau.
Tačiau Allende, kažkokiu magišku būdu, rašydama lengvą tekstą, sugeba istoriją pakylėti į aukštesnį lygį. Tie kurie jau esate susipažinę su autorės kūryba turbūt nenustebsite, o man ši knyga – tikras atradimas!

Klajonių metai

Ši knyga išmoko labai daug apie Ispanijos pilietinį karą ir Čilės politinę santvarką po II pasaulinio karo. Nesunku pajusti, kad autorė ne šiaip pasidomėjo prieš rašydama knygą, bet galbūt kai kuriuos dalykus išgyveno savo kailiu. Supratau, kad labai noriu apie ją pačią sužinoti daugiau.

Perskaičiusi rašytojos biografiją per daug nenustebau. Isabelle Allende gimė Peru, gyveno Čilėje, tremtyje Venesueloje – nemažai sutampančių duomenų su kai kuriais Klajonių metai veikėjais. Ji taip pat yra giminaitė buvusio Čilės prezidento Salvadoro Allende, kuriam knygoje Klajonių metai taip pat tenka nemenkas vaidmuo. Isabelle Allende gimė ir augo diplomatų šeimoje, tad nenuostabu, kad taip puikiai išmano istorines Pietų Amerikos politines realijas.

Kur magiškasis realizmas

Skaitydama paslapčia tikėjausi trupučio magijos ar keistumo. Juk rašytojos pirmasis kūrinys „Dvasių namai“ jau turbūt yra klasikinis magiškojo realizmo pavyzdys – tą žinojau teoriškai, pati šio kūrinio dar neskaičiau. Na ir regis turėjau nusivilti – istorija pasirodė labai reali, gal net brutali ir gyvenimiška. Nepaisant to Klajonių metai nustebino gerąją prasme. Turbūt labiausiai dėl rašytojos talento meistriškai sudėlioti akcentus, kurti gyvus personažų portretus, minimaliomis priemonėmis išreikšti jausmų gylį ir karo, revoliucijų tragizmą.

Trūko širdis, - sukuždėjo jis. Ir tą pačią akimirką aiškiai suvokė tų žodžių prasmę, tarsi išgirdo dūžtantį stiklą, pajuto, kaip išteka gyvybės syvai ir jis išsenka: neprisimena praeities, nesuvokia dabarties, neturi jokių ateities iliuzijų.
Apie meilę ir namus

Klajonių metai pažeria gyvenimiškos patirties – juk prieš akis atsiveria visos šeimos, bent kelių jos narių ištisa gyvenimo istorija. Yra iš ko pasimokyti ir pasisemti patirties. Knygoje įpintos ir kelios labai gražios meilės istorijos, iliustruojančuos skirtingas jos formas ir pokyčius laikui bėgant.

Mylėjo ją teoriškai - kaip senovės laikų trubadūrai.

Ši knyga taip pat yra apie klajones ir namus – fizine ir dvasine prasme. Ką reiškia prarasti tėvynę ir ją iš naujo atrasti, kur slypi gyvenimo prasmė, o gal mūsų namai iš tiesų ten, kur mylimas žmogus?

Kodėl skaityti? Dėl neeilinio rašytojos talento pasakoti istoriją. Dėl gausių žinių apie Ispanijos pilietinį karą ir Čilės politinę santvarką. Dėl gražių pamąstymų, kokios būna gyvenimo klajonės ir kas iš tiesų yra namai.

Kodėl neskaityti? Galbūt vietomis šiek tiek ištęsta, pernelyg ramiai banguojanti.

Share: