Jei man reikėtų nurodyti tikro atostogų romano pavyzdį, neabejodama bakstelėčiau į šią knygą. Laimė po Dordonės riešutmedžiais net nebūtina skaityti per atostogas – ji pati yra atostogos. Ši knyga yra lengvai skaitoma, turi meilės istoriją, šiek tiek dramatiškų elementų ir nors truputį nujauti koks bus finišas, mėgaujiesi kelione.

Pristatau dar vieną mažųjų literatūros perliuką – Šypsena varlytei. Na teksto atžvilgiu ši knyga kukli, bet iliustracijų – tikras estetinis pasigėrėjimas ir šventė akims. Istorija taip pat labai miela: mama prašo perduoti šypseną savo dukrytei varlytei ir visas būrys miško gyventojų skuba jai į pagalbą. Viskas tik tam, kad mažoji varlytė neliūdėtų. Kaip tik aktuali tema, atėjus metų laikui, kai mažieji varliukai pirmą kartą lieka darželiuose ar liuoksi į mokyklą. Juk šiek tiek liūdna? 

Jeigu
jūs paklaustumėte, koks yra mano mylimiausias posakis, atsakyčiau “būk kaip vanduo”. Kažkada nugirsti žodžiai suleido į mane šaknis ir kartoju juos kaip mantrą kai sunku ar atsiduriu gyvenimo kryžkelėje. Man šiuose žodžiuose telpa tiek daug, ko aš niekad pati negalėčiau išreikšti žodžiais. Laimei, tai už mane padarė Sabina Daukantaitė. Daugybė Vandeninės moterys aptiktų minčių man pasirodė labai artimos. Tikiu, kad panašiai jaučiasi ir didžioji dalis moterų, perskaičiusių šią knygą. Juk kaip sako pati autorė, “visos mes iš vandens”.

Aš esu nuoširdžiai nustebinta šio romano ir jame sutelpančių priešybių. Viena vertus, tai knyga turinti klasikinio anglų literatūros kūrinio bruožų, kita vertus – labai modernus ir netradicinis kūrinys, ypač turint omenyje laikmetį, kuomet buvo parašytas (1941 m.). Sakyčiau Tarp veiksmų yra gardus kąsnelis literatūros gurmanams ir daugiasluoksnių kūrinių gerbėjams.