Susan David straipsnis apie emocinį lankstumą sukėlė didžiulį atgarsį JAV, buvo publikuojamas didžiausių leidinių, o pati sąvoka buvo paskelbta metų vadybos idėja, taip pat vadinta ir naujuoju emociniu intelektu. Galbūt ir jums teko klausyti populiarią autorės TED kalbą apie “emotional agility”? Manau anglų kalba šis terminas šiek tiek tikslesnis ir pasako daugiau nei lietuviškasis “lankstumas”. Minėta kalba puiki ir tos 15 minučių manau lengvai padės jums apsispręsti ar jus domintų ši knyga.

Mane iš pradžių šiek tiek gąsdino “vadybos idėjos” apibūdinimas ir fokusas į sėkmę. Tačiau tik iki tol, kol supratau, kad po šiuo terminu slypi ne besiklostanti karjera, o iš tiesų autentiško, geriausias žmogaus savybes ir gabumus atskleidžiančio gyvenimo siekis. Taigi, knyga Emocinis lankstumas yra ne tik apie emocijų valdymą, bet kartu ir vadovas kelyje į gilesnį savęs pažinimą, paskatinimas išdrįsti susitvarkyti gyvenimą taip kaip patinka, įkvėpimas kūrybai. Vienintelis minusas – kad kažkur girdėtų dalykų čia daugiau nei naujų, gal tik į šviežiai ir į naują patogią struktūrą sudėta. 

Laiškai, kurių tu niekada negausi perskaitoma tiesiog nepastebimai. Pora prisėdimų ir lieki su trumpu ir įkvepiančiu pasakojimu galvoje. Šią knygą priskirčiau prie tų ne visai banalių gyvenimo ir meilės istorijų, kurios be lengvo skaitymo dar neša ir prasmingą žinutę. Ši knyga man pasirodė apie ryšį su protėviais arba giminės moteris jungiantį saitą, kurio pajautimas dažniausiai sustiprėja kartu su motinyste. Laiškai, kurių tu niekada negausi aš matyčiau kaip pagalbą kai sunku ir įkvėpimą pasisemti stiprybės iš savo paties istorijos. Vietomis man visgi buvo per saldu, kartais nuspėjama, bet buvo puslapių, kur autorės vaizdinga kalba įtraukė ir sugraudino. 

Ši knyga nėra patarimų rinkinys ir tikrai ne greita pagalba pašlijus santykiams. Tai labai graži ir gili santuokinio ryšio prigimties, istorijos ir prasmės analizė. Kliūčių ruožas santuokos krizes visų pirma pristato kaip susidūrimą su mumis pačiais, galimybę lupti nuo savęs sluoksnius, kastis iki skaudulių ir pagaliau tapti labiau vientisais žmonėmis, kartu išlaikant santykį su kitu. Santuoka šioje knygoje neidealizuojama, tačiau pristatoma kaip neišsemiamų galimybių laukas tobulėti pačiam. Man Kliūčių ruožas be galo patiko, tačiau neskubėčiau jos rekomenduoti visiems – labiausiai jos prasmę turėtų įvertinti pusamžį perkopę žmonės. Taip pat tie, kam įdomu gilintis į žmonių santykių prigimtį ir psichologiją apskritai. Šioje knygoje beveik nėra praktiškai pritaikomų greitų patarimų, tačiau turbūt todėl, kad knygoje aptariamose situacijose tokių paprasčiausiai nėra. 

Aš manau, kad vaikiškų knygelių turinys, iš pirmo žvilgsnio galbūt nesvarbus, anaiptol toks nėra. Neseniai pagalvojau, kad kai kurios frazės, vaikystėje perskaitytos daug kartų, iki šiol sukasi mano galvoje. Taigi, galbūt vaikystėje pirmųjų skaitinių pagalba įrašom tam tikras programas – kaip reaguoti į nesėkmes, ką reiškia būti draugu, geru žmogumi ir panašiai. Todėl vaikiškų knygų turinio filtras manau yra visai gera idėja, beje, man pačiai teikianti nemažai malonumo. Gerda. Banginukės istorija savo vaikui skaitysiu drąsiai. Man patiko tiek pagrindinės knygos idėjos, tiek jų pateikimas – stiprus ryšys su šeima, net jei fiziškai nesi šalia, o taip pat pasitikėjimo savimi puoselėjimas.