Aš manau, kad vaikiškų knygelių turinys, iš pirmo žvilgsnio galbūt nesvarbus, anaiptol toks nėra. Neseniai pagalvojau, kad kai kurios frazės, vaikystėje perskaitytos daug kartų, iki šiol sukasi mano galvoje. Taigi, galbūt vaikystėje pirmųjų skaitinių pagalba įrašom tam tikras programas – kaip reaguoti į nesėkmes, ką reiškia būti draugu, geru žmogumi ir panašiai. Todėl vaikiškų knygų turinio filtras manau yra visai gera idėja, beje, man pačiai teikianti nemažai malonumo. Gerda. Banginukės istorija savo vaikui skaitysiu drąsiai. Man patiko tiek pagrindinės knygos idėjos, tiek jų pateikimas – stiprus ryšys su šeima, net jei fiziškai nesi šalia, o taip pat pasitikėjimo savimi puoselėjimas. 

Aš oficialiai galiu pripažinti, kad tai yra pirma knyga, kuri mane prajuokino jau skaitant turinį. Autoriaus įžvalgos apie Lietuvą ir lietuvius yra tiesiog stulbinamai taiklios ir juokingos. Tiesiog negaliu patikėti, kad gali būti įmanoma taip perkasti šalies ir jos gyventojų esmę vos per penkis gyvenimo joje metus. Visgi, nors pradžia buvo tikrai daug žadanti, skaitant toliau nors ir nebuvo labai blogai, bet nebuvo ir visai liuks. Iš esmės aš taip ir likau iki galo nesupratusi apie ką iš tiesų ši knyga – man pasirodė, kad esmė liko kažkur išsibarsčiusi, pritrūko vientisumo. Trumpai apibendrinant Labai blogai arba liuks galėčiau pavadinti taip – mokslinis darbas su stand up’o elementais. 

Na ir sutapimas – praėjusius metus užbaigiau skaitydama Hannah Kent Gerieji žmonės, o šįkart kone analogišką kūrinį – Stebuklas. Apie panašumus ir skirtumus plačiau vėliau apžvalgoje. O dabar šiek tiek apie tai, koks yra Emma Donoghue kūrinys. Na, aš pasigedau žadėto daugiasluoksniškumo, o galbūt tik man jis pasirodė neįkandamas. Man Stebuklas buvo istorija apie tai, kaip krikščioniškos dogmos gali būti panaudotos ne tik kurti ir įkvėpti, bet ir naikinti. Stipriosios knygos pusės – manipuliacijos skaitytoju maždaug iki pusės kūrinio, tarsi raginančios užimti poziciją, nors visi įmanomi variantai piešiami gana įtikinamai. Vėliau moralinių normų, įsitikinimų ir visų įmanomų ribų laužymas drauge su pagrindine veikėja. Niūri atmosfera, besikeičianti perspektyva ir šiek tiek adrenalino XIX a. Airijoje – štai kokia ši knyga. 

Autorius siūlo šiai knygai paskirti vieną dieną. Aš užtrukau vos valandą. Jums perskaityti šią apžvalgą prireiks maždaug vienos minutės, o jei reikėtų Ar žinai, kodėl sunku būti laimingu esmę sutraukti į vieną sakinį tai būtų šis – kelias į bet kokius pokyčius visų pirma veda per susitaikymą su esama situacija ir savimi.