Laikinumas, liūdesys, šeima, vienatvė, meilė, draugystė – tai kelios temos, kuriomis švelniai slysta ši knyga. Dunkst Dunkst tankiai plakantis mano gyvenimas pasakoja apie sunkia ir reta liga sergantį jauną vaikiną. Knyga pristato ne tik įvairių prieštaravimų kupiną jo vidinį pasaulį, bet ir tėvų pažinties, o vėliau, ir santuokos istoriją. 

Tai kūrinys, kurį skaitant liūdna, tačiau šviesu. Gumulas gerklėje stringa galvojant apie tėvų meilę vaikams ir vaiką, kuris supranta, kad turės atsisveikinti pirmas. Nepasižymėjau tikslios citatos, bet man regis, knygos esmę puikiai nusako pagrindinio veikėjo vieno pokalbio metu ištartas klausimas – ar rinktumėtės turėti sveiką vaiką, kuris gyvens trumpai ar sergantį, kuris gyvens ilgai. Šis kūrinys, tai subtili meditacija šia tema. 

Tai buvo vienos geriausiai praleistų porą valandų šią vasarą. Knyga yra skirta 10 metų vaikams, bet drąsiai sakau, kad tinka ir visiems vyresniems. Siela sumuštinių dėžutėje talpina 10 trumpų istorijų, kurios yra šiuolaikinė lietuviškų mitų interpretacija. Pirmasis skyrius, pavyzdžiui, yra apie Joninių naktį pieną vagiančias raganas, tokios istorijos aš net nebuvau girdėjusi. Ne tik smagu skaityti, bet ir praturtina žiniomis. Knyga taip mielai ir šmaikščiai parašyta, kad jau pavyzdžiu savo vaikams, kai pirmą kartą ją skaitys. 

Pastebiu tendenciją, kad man labai patinka knygos, į kurias sutelpa visas žmogaus gyvenimas. Ši kaip tik tokia. 10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje remiasi mintimi, kad žmogui mirus, maždaug tiek laiko jo smegenys išlieka aktyvios ir jose gali vykti labai įdomūs procesai. Pavyzdžiui, iškilti ir maišytis įvairiausi atsiminimai. 

Tokia štai liūdna istorijos pradžia. Kai susipažįstame su Leila, ji jau mirusi. Kiekvienas skyrius – minutė. Kiekviena iš jų skirta aptarti kvapams, skoniams ir atsiminimams, kurie gyvenimo gale tampa reikšmingi. Galbūt skamba tragiškai, bet tai yra iš tiesų nuostabus kūrinys ir stipri vienos moters istorija. Įtraukia taip, kad pamiršti viską aplinkui ir atsimeni tą malonų jausmą, kai į rankas pakliūna tikrai gera knyga.  

„Vien dėl to, kad čia saugu, nereiškia, kad čia tinkama vieta.“

Nerimo žmonės yra knyga apie grupelę keistoje situacijoje atsidūrusių žmonių. Sutapimas – juos visus kamuoja nerimas ir netikrumas dėl jų pačių gyvenimo pasirinkimų. Palengva juos pažįstame ir imame suprasti, iš kur kyla jų problemos ir kaip jas galima išspręsti. Nerimas ir netikrumas šiaip yra mano geri draugai, tačiau šioje knygoje psichologijos dalis pasirodė supaprastinta. 

Šis kūrinys yra tiems, kurie dar nepavargo nuo gražių istorijų, stebuklingų sutapimų ir sąsajų. Suprantu, kodėl daugelis įsimyli šią knygą, tačiau manęs ji nenupirko. Per daug jau viskas dirbtinai sukonstruota pasirodė. Autoriaus humoro jausmas tikrai specifinis, bet jis tarsi užsižaidžia su juo ir bando būti šmaikštus kas antrame sakinyje. Nors neneigiu, kad F. Backman turi geram rašytojui būdingos įžvalgos, tad neatmetu galimybės, kad dar kokią nors jo knygą Išbandysiu ateityje.