Tiems kas žino šį autorių turbūt nujaučia ko tikėtis, o dar su juo nesusidūrusiems trumpas paaiškinimas – galima tikėtis bet ko. Aklas gluosnis, mieganti moteris istorijas jungia tai, kad paprastiems žmonėms nutinka nepaprasti dalykai. Rodos kasdieniškuose pasakojimuose staiga išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos, o skaitytojas turi atverti savo protą ir padirbėti ieškodamas paslėptų reikšmių.
Istorijos be pabaigos
Sakyčiau pirmas bruožas, kuris krito į akis skaitant šią knygą – atviros pabaigos. Iki šiol esu skaičiusi tik vieną kitą Murakami apsakymų knygą Dramblys pradingsta ir jei atmintis neapgauna, jo istorijos buvo kur kas išbaigtesnės. Panašu, kad tokį formatą autorius pasirinko sąmoningai, nes tai yra visus Aklas gluosnis mieganti moteris apsakymus vienijantis bruožas. Nors šiaip aš nesu didelė “susigalvok pabaigą pats” pasakojimų ir ypač filmų gerbėja, šioje knygoje jie man netrukdė. Greičiau suteikė papildomo žavesio ir turbūt tapo priežastimi kodėl siužetai taip ilgai neišėjo iš galvos. Kai kurie jų tapo tikromis mįslėmis, kurias norisi sau tyliai įminti.
Murakami žmonės
Visi Aklas gluosnis, mieganti moteris veikėjai skirtingi, tačiau panašūs. Vieniši, intravertiški, analizuojantys, daugiau mąstantys nei šnekantys, niekuo visuomenėje per daug ne išsiskiriantys. Man toks kitokių žmonių tipažas pasirodė gana artimas ir buvo nesunku susitapatinti. Skaitydama taip pat žavėjausi rašytojo sugebėjimu kurti įtikinamus personažų portretus. Apsakymų apimtis nedidelė, tačiau Haruki Murakami užtenka vos kelių sakinių su rodos atsitiktinėmis žmogaus gyvenimo detalėmis, o galvoje jau išnyra įtikinamas veikėjo portretas.
Pasikartojančios situacijos
Visus veikėjus ir jiems nutinkančius dalykus taip pat jungia tam tikri daugumoje apsakymų pasikartojantys dėsningumai: nesantuokiniai ryšiai, paslaptingi skambučiai, vaikystės draugai, meilė džiazui, spontaniškos kelionės.
Dar vienas į akis kritęs bruožas – šioje knygoje neįtikėtinis istorijos dažniausiai atskleidžiami per veikėjų pokalbius, pasakojimus. Autorius skaitytojui leidžia išgyventi neįprastą jausmą: tarsi stebuklingai galėtum prisigretinti prie dviejų žmonių besidalinančių asmeniniais išgyvenimais ir nepastebėtas klausytis pokalbio.
Mistikos elementai
Iš esmės skaitydama šią knygą pasijutau tarsi grįžusi į tuos laikus, kuomet viena didžiausių pramogų su draugais buvo dalintis išgalvotomis ir nugirstomis siaubo pasakaitėmis. Murakami apsakymai stebina tuo jog iš pradžių panardina į visiškai kasdienišką aplinką iki kol nutinka kas nors absoliučiai neįtikėtino, arba kokie nors kasdieniški, bet logikos dėsnius pažeidžiantys dalykai: be pėdsakų dingsta žmogus, be perstojo 40 dienų ima pykinti, ant kupros apsigyvena tetulė, moteris pamiršta savo vardą ir panašiai.
Galiausiai verčiant Aklas gluosnis, mieganti moteris puslapius prisitaikai ir pradedi laukti tų keistų nutikimų. Kol pajauti, kad skaitant apie visiškai įprastus dalykus ima kilti adrenalinas ir kūnu bėgioti šiurpuliukai – kas gi nutiks veikėjams.
Žinoma, Murakami kartais ir apgauna. Knygoje yra keli apsakymai, kuriuose žmonėms regis iš viso nieko svarbaus nenutinka. Tačiau šie turbūt užmena dar daugiau mįslių ir teikia meno apmąstymui. Man tokios istorijos turbūt patiko labiausiai. Paprastoje kasdienybės tėkmėje Murakami veikėjai sustoja, susimąsto ir mesteli rodos atsitiktinę frazę, kuri ilgam užstringa galvoje.
Prasmės
Murakami apsakymai leidžia patirti dvigubą malonumą. Viena vertus galima tiesiog skaityti istorijas ir stebėtis netikėtais posūkiais per daug neanalizuojant. Visvien bus įdomu. Antra vertus, norintiems nerti giliau tikraisiais bus ką veikti. Murakami daug kalba apie vienatvę, jos prigimtį, kodėl žmonės sąmoningai ir nesąmoningai ją renkasi, kokios problemos kyla siekiant sukurti ir išsaugoti artumą su kitu, kokie įvykiai priverčia gyvenimą pasukti kita vaga, ar jie atsitiktiniai ar neišvengiami, ar gyvenimas yra nuolat kylanti ar pasiekus kulminciją besileidžianti kreivė, ką reiškia paslaptingi sutapimai ir daug kitų. Net neabejoju, kad kiekvienas skaitytojas atras savitą ir unikalų prasmių rinkinį.
Kodėl skaityti? Jei jau skaitėte nors vieną Haruki Murakami knygą ir jums patiko. Jei norėtumėte į savo gyvenimą įnešti šiek tiek paslaptingumo, intrigos ir peno apmastymams. Patiks visiems poetiškų tekstų gerbėjams. Knyga, sakyčiau, puikiai subalansuota šiuolaikiniam šiek tiek uždaram, kartais vienišam ir gilius santykius sunkiai kuriančiam miesto žmogui.
Kodėl neskaityti? Jei nemėgstate atvirų pabaigų, kasdieniškų siužetų paįvairintų fantastikos elementais ir kartais sunkiai iššifruojamo žaidimo prasmėmis.
