Pagalvojau, kad pradėsiu apžvalgą nuo minties, kurią išgirdau studijuodama ir ilgam įsiminiau. Istorija, gali atrodyti kaip kažkas sena ir neaktualu, bet iš tiesų, kai gilinamės į ją, sužinome kaip tik pačius svarbiausius dalykus ir įvykius, sudarančius pamatą to, kur esame šiandien. Visi kiti, dabarčiai nereikšmingi įvykiai nugrimzdo į užmarštį. Taip ir knyga Fašizmas – dėsto istorinius faktus, tačiau siunčia žinutę dabarčiai – visais laikais, visuotinės sumaišties metais demokratija buvo pažeidžiamiausia. Ką daryti, kad tai nepasikartotų?
Autorė ragina mus būti budriais. Nuo II pasaulinio karo laikų, iki šių dienų aptardama sąlygas ir aplinkybes, kuomet iškilo demokratines vertybes pamynę lyderiai. Ji taip pat analizuoja ir šiuolaikinių valdžios atstovų, pavyzdžiui Turkijoje, Vengrijoje ar Rusijoje bruožus, atkreipdama dėmesį į pavojaus ženklus. Lyg ir nieko labai naujo knygoje nepateikta, tačiau manyčiau, kad istorijos ir politikos mėgėjams vistiek patiks.
Istorijos pamoka
Iš tiesų knyga savo turiniu labai priminė Propagandos kerai, vien todėl, kad didelę dalį kūrinio sudaro Mussolinio ir Hitlerio atėjimo į valdžią istorija. Tiesa Fašizmas politinį horizontą gal dar kiek plačiau praskleidžia, papasakodama apie Kolumbijos ir Šiaurės Korėjos lyderius. Paskutiniai knygos skyriai nemažai kritikos pažeria dabartiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Na bet tai, kad jis turi daug fašizmui priskirtinų bruožų ir taip yra gana aišku.
Šalia istorinių faktų atpasakojimo ir darbinių vizitų su tarptautinės politikos lyderiais fragmentų pasigedau daugiau originalių įžvalgų ir galbūt pamąstymų, kaip spręsti šiuolaikines demokratijos problemas. Tai yra didėjantį žmonių nusivylimą santvarka ir vienas po kito į aukščiausius postus patenkančius nekompetetingus populistus, kiršinančius visuomenę ir mintančius augančiu priešiškumu įvairių grupių atžvilgiu.
Abejonė
Pasižymėjau porą Fašizmas autorės minčių ne todėl, kad jos patiko, o todėl, kad suabejojau ar iki galo galiu pasitikėti jos nuomone. Pavyzdžiui:
“Inovacijos yra ir pagrindinis užimtumo variklis ir didžiausias griovėjas“
„Studentams sakau, kad esminis užsienio politikos tikslas yra elementarus: įtikinti kitas šalis daryti tai ką norime, kad jos darytų.“
Na ir dar vieną Trumpo citatą, nes tiesiog buvo labai juokinga: ‘
„Aš labai stabilus genijus.“
Galvoju kokį moralą išsinešiau iš knygos. Turbūt, kad labai svarbu balsuoti ir tą daryti atsakingai. O kita, visuomenės nusivylimas, įvairios ekonominės ir socialinės problemos yra blogai ne tik savaime kaip tokios, bet ir todėl, kad sudaro palankią terpę įvairiems marginaliems lyderiams iškilti, prisidengus gelbėtojo ir stabilumo garanto vaidmeniu. Neva tik tvirta ranka gali grąžinti gerovę. Tai ne, taip nėra. Stebuklingų sprendimų ir gelbėtojų nėra, o tik lėtas, atkaklus ir protingas politinių problemų sprendimas.
Kodėl skaityti? Knygos pagrindinis privalumas yra tas, kad ji parašyta ne tik teoretikės, bet ir praktikės. Madeleine Albright, buvusi JAV valstybės sekretorė, ne tik žino istorijos faktus, bet su nemaža dalimi savo minimų asmenybių buvo susitikusi akis į akį. Tikrų pokalbių nuotrupos ir asmeniniai įspūdžiai pagyvina pasakojimą.
Kodėl neskaityti? Stipriai justi, kad knyga visų pirma skirta amerikietiškai auditorijai, kuri mokykloje Europos istorijai galbūt tiek laiko kiek mes neskyrė. Kitaip tariant, labai didelė knygos dalis skirta gerai žinomiems istoriniams faktams apie Hitlerio, Mussolinio, Stalino ar Putino kelią į valdžią ir nieko iš esmės naujo nepasako.
