Dar vieną knyga apie Ukrainą. Jei Kiborgų žemė buvo apie 2014 metus ir Maidano įvykius, Oranžinis romanas neblogai perteikia 2006-2009 m. situacijos šalyje vaizdą. Tai laikotarpis praėjus porai metų po Oranžinės revoliucijos, kuomet šalyje dėl rinkimų rezultatų klastojimo buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis šioje knygoje dažnas ambasadoriaus pasakojimų dalyvis, kaip ir kiti tuometiniai žymūs Ukrainos politikai – Viktoras Juščenka, Julija Tymošenko ir kiti. Nusiteikite tam, kad knygoje nemažai politikos. Tiesa, paskanintos linksmomis istorijomis iš ambasadoriaus asmeninės patirties.
Algirdas Kumža pasakoja šmaikščiai ir kartu jautriai. Tai žmogus, kuriam, regis, iš tiesų pavyko perprasti sudėtingą ukrainietišką charakterį ir kultūrą. Ši knyga – lengvas ir kultūriškai praturtinantis skaitinys, kuriame dailiai susipina menas ir politika. Visą tai tam, kad dar geriau pažintume savo brolišką, istoriškai giminingą tautą (apie tai knygoje taip pat nemažai).
Ar Ukrainai reikia NATO ir ES
Oranžinis romanas – tai daugybė trumpučių pasakojimų, pokalbių nuotrupų ir mažyčių scenų iš Ukrainos politinio ir kultūrinio gyvenimo. Ypatingas jausmas šią knygą skaityti Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Tuometiniai politikų sprendimai įgauna naują prasmę. Pavyzdžiui prorusiškų personų, tokių kaip Viktoras Janukovyčius pasakymai, kad Ukrainai nereikalinga NATO, kadangi Ukrainos kariai taps patrankų mėsa, o buvimas ES dalimi atims svarbiausių nacionalinių sprendimų priėmimo galią. Gaila, kad proeuropietiški politikai tais lemtingais metais nebuvo pakankamai sėkmingi, ryžtingi ar populiarūs.
Pažintis su kultūra
Ši knyga taip pat galėtų būti ir savotiškas kelionių gidas. Perskaičius ją tik ir kirba mintis apie kelionę į Kijevą ar Odesą. Pamatyti Šv. Sofijos soborą, Pečorų laurą, Šv. Kirilo cerkvę ir kitas įžimybes. Tiesiog kraujas verda pagalvojus apie tai, kad šiuo metu šalies kultūrinės vertybės yra griaunamos, bombarduojamos ir kitaip naikinamos. Oranžinis romanas taip pat vertingas turiniu ir literatūros gerbėjams. Čia daug informacijos apie žymųjį poetą Tarasą Ševčenką, tautos herojų, kurio garbei šalyje stovi keli šimtai paminklų. Taip pat apie Michailą Bulgakova, kuris pasirodo yra ukrainietis. Knygoje daug apie Ukrainos ir Lietuvos istorinę ir kultūrinę bendrystę.
Knygos skyreliai dažnai dedikuoti kuriam nors Ukrainą aplankiusiam iškiliam Lietuvos asmeniui. Per prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės vizitus patiriame šalies politiką, Alfredo Bumblausko – istoriją. Tas pats galioja ir šalį aplankius Lietuvos meno kūrėjams.
Kodėl skaityti? Jei norite geriau suprasti Ukrainą, pažinti šalies kultūrą ir politiką. LABAI didelis privalumas yra ukrainietiškų barščių receptas knygos gale. Na ir kiti patarimai keliautojams. Tikiuosi šalis jau greitai bus saugi ir atvira norintiems ją pažinti.
Kodėl neskaityti? Knyga labai eklektiška, tekstas man vietomis pasirodė šiek tiek persmelktas puikybės.
