Vienas šūvis, Lee Child
Jau kurį laiką renkuosi knygas, kurios, kaip tikiuosi, mane ko nors pamoko, priverčia susimąstyti ar gali padėti man tapti geresniu žmogumi. Pramoginis knygų žanras buvo primirštas ir į mano rankas šią savaitę pakliuvo su Lee Child detektyvu „Vienas šūvis“. Taip tai tikrai nėra viena tų rimtų knygų, tačiau tikrai negali paneigti, kad yra gera ir puikiai atstovauja savo žanrą.

Koks detektyvas be žmogžudystės? Tad ir ši knyga prasideda būtent nuo jos. Tiksliau net penkių iš kart. Paslaptingas šaulys (snaiperis) paleidžia šešis šūvius ir nušauna penkis atsitiktinius žmones darbo valandoms pasibaigus pasklidusioje minioje. Darbo imasi policija ir per porą valandų suranda įtariamąjį. Iš pirmo žvilgsnio net neaišku apie ką bus knyga, jei visas nusikaltimas išnarpliojamas taip greitai, o įkalčiai prieš įtariamąjį tiesiog nenuginčijami: automobilis užfiksuotas stovėjimo aikštelės įrašuose, betono dulkės batuose, drabužio atplaišos nusikaltimo vietoje ir net ginklas ir kulkos veda pas vieną ir tą patį asmenį.

Tačiau įtariamasis apklausos metu teigia, kad policija „suėmė ne tą žmogų“ ir paprašo atvesti Džeką Ryčerį – pagrindinį knygos veikėją. Šis tuo tarpu jau pakeliui, bet ne dėl tos priežasties, kurios galima tikėtis. Pasirodo jis turi informacijos, kuri tik pablogintų suimtojo padėtį – abu vyrai vienu metu tarnavo kariuomenėje, kuomet įvyko nemalonus incidentas. Taigi, neaišku kodėl pakviečiamas Džekas Ryčeris, pamažu iškyla ir kitų klausimų ir pasirodo, kad ne viskas taip paprasta kaip atrodo.

Atskiro aptarimo reikalauja pagrindinis veikėjas. Žmogus, kuriuo neįmanoma rasti ir kuris neatsispindi jokiuose įrašuose: neturi registruotos gyvenamosios vietos, banko sąskaitos ir jokių kitų oficialių duomenų. Buvęs karininkas, karo policijos tyrėjas savo Šerloko Homso tipo įžvalgomis nuspalvina šią istoriją ir neleidžia jai tapti banaliu kriminalu. Džekas Ryčeris nors ir gali šaltakraujiškai žudyti žmones, visgi knygoje yra gerasis personažas, besiremiantis tvirtomis moralinėmis nuostatomis. Visgi man asmeniškai trūko pagrindinio veikėjo asmenybės konteksto: kodėl jis slapstosi, kodėl baigė tarnybą kariuomenėje, koks jo pajamų šaltinis, kodėl klajoja po šalį ir panašiai.

Šiek tiek paieškojus informacijos internete man tapo aiškiau, kodėl Džeko Ryčerio portretas knygoje toks neišbaigtas. Autorius Lee Child jau yra parašęs 21 knygą ir visų jų herojus yra vienas ir tas pats. Taigi, greičiausiai išsamesnė informacija nepateikta tiesiog nenorint kartotis, kadangi “Vienas Šūvis” yra devintoji serijos knyga. Lietuviškai, tuo tarpu, išleistos tik keturios iš jų, dvi – šiais metais. Pagal abi sukurti filmai “Džekas Ryčeris” ir “Džekas Ryčeris: Nesidairyk atgal”. Iš pradžių man kilo klausimas kodėl lietuviškai išleistos būtent šios serijos dalys, tačiau greičiausiai jos buvo pasirinktos dėl pagal jas išleistų filmų. Beje, šiuose filmuose Džeką Ryčerį įkūnija Tomas Kruzas, kuris yra gana keistas pasirinkimas, kadangi neatitinka veikėjo išvaizdos atžvilgiu.

Neneigsiu, kad iš pradžių į knygą žiūrėjau šiek tiek skeptiškai. Pirmieji knygos skyriai manęs iš kart neįtraukė. Siužetas priminė CSI kriminalistų scenarijų, o aš toli gražu nesu šio serialo gerbėja. Tačiau galiausiai pasidaviau – knyga pasipildė įdomiais veikėjais, dialogais ir netikėtais istorijos vingiais. Neapsieita ir be rusų mafijos dalyvavimo ir jos narių atsiminimų iš sovietų lagerio, kas man pasirodė kaip labai įdomi ir autoriaus istorinio išprusimo reikalaujanti detalė. Galiausiai knygos finalas tikrai išlaikė įtampą iki paskutinio puslapio.

Kodėl skaityti? Jei ieškote knygos pramogai ir mėgstate detektyvus. Jei norite nebanalios ir gerai parašytos istorijos. Jei matėte Džeko Ryčerio filmus, jus greičiausiai sudomins ir knyga.

Kodėl neskaityti? Jei skaitote tik tai kas turi išliekamąją vertę ir renkatės istorijas, kurios ilgai nepalieka jūsų galvos. Jei labai mėgstate detektyvus kyla pavojus, kad tapsite priklausomi – visgi autorius jau yra išleidęs daugiau nei 20 serijos knygų.

Share: