Mano galvoje sukasi daugybė epitetų ir visi, atrodo, yra vienodai tinkami šiai knygai – subtili, poetiška, liūdna ir graži, įtempta ir lengvai sklendžianti, gili ir kartu visiems skaitytojams prieinama. Ten kur gieda vėžiai toks retas grynuolis, kuriam pavyksta pasiekti aukso viduriuką – suderinti populiarių, o kartu ir gilesnį turinį.

Šioje knygoje apstu temų, bet pagrindinė prasmės gija turbūt yra skirta vienatvei. Tai istorija apie vaiką, paauglę, galiausiai žmogų, kuris ne tik kenčia nuo savo tėvų socialinių problemų ir apleistumo bet ir visuomenės uždarumo bei nenoro priimti kitokius nei save.
Visa tai ir dar daugiau – įvilkta į lengvos detektyvinės istorijos rūbą, kad skaitytojas netyčia neimtų nuobodžiauti. Aš labai retai žmonėms bruku skaityti knygą, bet šią drąsiai galiu rekomenduoti visiems, mano galva tai kas paliesta joje, yra tiesiog universalu.

Šią knygą skaičiau ilgai, bet buvo verta kiekvieno iš tų 750 puslapių. Nuo pat pirmųjų sakinių susidarė įspūdis, kad tai kitokia, tarsi aukštesnės prabos knyga. Šviesuliai parašyti preciziškai tiksliai, turint omenyje daugybę veikėjų ir besikertančių siužeto linijų, o kur dar kūrinyje ryškus ir istoriją papildantis astrologijos sluoksnis. Tai tikrai yra įspūdinga, įvairiapusiška knyga, dėl daugelio priežasčių man pasirodžiusi tiesiog meistriška.

Aš nesu daug detektyvų skaitantis žmogus ir mano žodžiu tikrai negalima aklai pasitikėti, bet iš to ką esu skaičiusi – tai buvo vienas geriausių žanro pavyzdžių. Nesakau, kad skaityti buvo labai malonu. Kai kurie netikėtai atskleisti siužeto vingiai ar nusikaltimų scenų aprašymai privertė nepatogiai muistytis it stomatologo kabinete. Tačiau kalbant apie bendrą įspūdį, Sausra yra efektinga knyga, kurią skaitai net kai sustoji skaityti. Nuolat galvoje narplioji įvykių eigą ir tarsi detektyvas negali išmesti klausimų iš galvos: kas ir kaip ten iš tiesų nutiko.

„Moteris narve“ – tikras saldainis detektyvų gerbėjams ir ne tik jiems. Originalus siužetas, įdomūs veikėjai ir daug daug įtampos – puikiai subalansuota lietingam savaitgaliui su knyga. Nors knyga stora – daugiau nei 500 puslapių, garantuoju, kad jos skaitymas jums neprailgs.

Apie rašytoją

Jussi Adler Olsen dar vienas skandinaviškų detektyvų genijus. Rašytojo patirtis tikrai įvairi – mokėsi medicinos, sociologijos ir net kinematografijos, dirbo leidėju ir redaktoriumi. Greičiausiai tai yra viena jo meistriškumo paslapčių. Parašęs „Moterį Narve“ jau buvo gerai žinomas, o ši knyga davė pradžią serijai apie departamentą „Q“. Kuomet knyga pateko į mano rankas, nežinojau, kad tai pirmoji knygų serijos dalis (ar iš vis priklauso kažkokiai serijai) todėl džiaugiuosi, kad į istoriją įsitraukiau nuo jos pradžių. Knygos tęsiniai yra „Fazanų žudikai“, „Kalte“, „Atpirkimas“ ir „Palaidotas“. Aš asmeniškai juos, jau įtraukiau į savo nesibaigiantį norimų perskaityti knygų sąrašą.