Haris Poteris ir prakeiktas vaikas
„Tai knyga, kurios labai laukė visas gausus Hario Poterio fanų būrys. Iš pirmo žvilgsnio Hario Poterio istorija vaikiška, tačiau su šiuo pasakojimu užaugo jau kelios kartos gerbėjų, kurie dabar jau patys augina vaikus. Dėl šios priežasties jau suaugę skaitytojai laukė istorijos tęsinio ne ką mažiau, o gal netgi dar labiau nei vaikai ar paaugliai. Pati būdama 29 metų savo bendraamžių tarpe turiu labai daug ir kur kas “aršesnių” Hario Poterio gerbėjų ir turbūt nieko per daug nenustebinsiu, kad su malonumu perskaičiau ilgai lauktą istorijos tęsinį Haris Poteris ir prakeiktas vaikas. 

Knyga, kurios neįmanoma vertinti

Kalbėti apie tai gera ar bloga ši knyga yra beprasmiška. Visus pasaulio žmones galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie skaitė septynias Hario Poterio knygas ir tuos, kurie to dar nepadarė (aš labai rekomenduočiau, kad ir kiek jums metų). Pirmieji šią knyga vis vien anksčiau ar vėliau norės perskaityti, kita dalis net ir netyčia paėmę ją į rankas, vis vien nė velnio nusuprastų ir po kelių puslapių sviestų knygą į šalį. Tam, kad galėtum skaityti Haris Poteris ir prakeiktas vaikas reikia jau būti pažengusiu magijos pasaulio žodyno vartotoju ir visus veikėjus pažinoti, kaip savo artimus. Tuos, kurie netyčia susidomėtų taip pat, tikiu, atbaidytų ir neįprasta ir skaityti ne per daug maloni pjesės forma.

Siužetas

Istorija prasideda ten, kur J. K. Rowling paliko liūdinčius Hario Poterio gerbėjus – 9 su ¾ perone, kur suaugę istorijos herojai jau savo vaikus išlydi į Hogvartsą. Siužeto centre – įtempti Hario Poterio santykiai su sūnumi Albu, kuris anaiptol nėra patenkintas paskui jį slenkančiu tėvo šlovės šleifu. Albas užauga visai kitoks nei būtų galima tikėtis iš Hario Poterio sūnaus – jam nesiseka kvidičas ir daug kitų dalykų, jis patenka į Klastunyną ir dar susidraugauja su Drako Smirdžiaus sūnumi. Nors vienu dalyku Albas vis tik panašus į tėtį – jis taip pat lengvai patenka į pavojingas situacijas ir užsuka nuotykių karuselę, pastatydamas visą magijos pasaulį į pavojų.

Praėjusių laikų nostalgija

Sunku objektyviai vertinti šią knygą, kadangi skaitant apima labai stipri nostalgija ir visas kritinis mąstymas išeina pasivaikščioti. Skaityti Haris Poteris ir prakeiktas vaikas tai tarsi pasinaudoti laiko atsuktuvu ir grįžti į paauglystę. Laikus, kai parsinešusi namo naują HP knygą nustodavau valgyti, miegoti ar vykdyti dar kokias nors kitas žmogiškas funkcijas apart skaitymo. Taip stipriai buvo prikausčiusi ši istorija ir tokią savitą nuotaiką ji kūrė, kad ir po tiek laiko norisi sugrįžti.

Nuvilianti forma

Visgi pjesės forma, bent mane, tikrai nuoširdžiai labai erzino. Skaičiau ir galvojau, na kodėl, kodėl J. K. Rowling negalėjo parašyti dar vienos, bent trumputės knygos vietoje šito. Scenos (arba skyriai) labai trumpos, nuolat šokinėjančios nuo vieno veiksmo prie kito. Tiesa sakant man velniškai smalsu kaip turėtų atrodyti šios pjesės pastatymas realybėje, nes skaitant sunku įsivaizduoti jos praktinį įgyvendinimą. Dėl tų pačių nuolat besikeičiančių vietų, gausybės veikėjų ir veiksmui perteikti reikalingų efektų.

Kodėl skaityti? Jei esate Hario Poterio gerbėjas, jums šis klausimas nekils. Jei iki šiol HP knygų neskaitėte, padarykite tai arba skaitykite sekantį punktą.

Kodėl neskaityti? Aš asmeniškai jaučiuosi šiek tiek nuvilta. Nežinau ar čia kalta pjesės forma, pats pasakojimo turinys ar praėjęs laikas, bet perskaičius knygą jausmas lyg būčiau šiek tiek sugadinusi brangų atsiminimą.

Share: