Skaičiau šią knygą Ąžuolui, jis kaip dažnai būna nekreipė į mane per daug dėmesio. Laimei man pačiai vaikiškos knygos patinka. Ir net pati nustebau, kokia smagi Aš nenoriu būti princesė istorija. Kaip tik daug galvojau apie lyčių stereotipų žalą vaikystėje knygos Scenarijai, kuriuos žaidžia žmonės įkvėpta ir supratau, kad kažkuria dalimi ši knygelė apie tai – kaip šiuolaikiniams vaikams norisi juos nusipurtyti.
Aš nenoriu būti princesė
Skaičiau šią knygą ir galvojau, kad primena mane maždaug penkerių, kuomet iškėliau sceną Kalėdų seneliui mamos darbovietėje. Tuomet man buvo pasakyta, kad mergaitėms žaisliniai plaukų džiovintuvai, o berniukams transformeriai. Aš tuomet taip norėjau berniukams skirto žaislo, bet turėjau pasitenkinti rausva buitinio prietaiso imitacija. Išliko skaudu atsiminimas, tad džiaugiuosi, kad mano sūnui ir jo bendraamžiams nereikės ikės taip augti.
O dabar apie Aš nenoriu būti princesė siužetą – mergaitė žaidžia su šeima vaidmenų žaidimus ir nori būti bet kas, tik ne princesė. Geriau slibinas arba… bokštas. Šeima replikuoja, kad ji per graži būti slibinas, bet ji nepasiduoda ir šio vaidmens nepriima. Taigi, ši knygelė apie drąsa būti kuo nori ir tvirtą ne primestiems vaidmenims.
Vaizdinė dalis
Jei teko vartyti Šypseną varlytei ar Apkabink mane, tuomet turbūt bus įdomu, kad šią knygelę iliustravo ta pati dailininkė Emilia Dziubak. Kviečiu paganyti akis, kaip tai atrodo.
Turbūt vieninteliai šios knygelės minusas – formatas. Mano ji atrodo labai nepatogiai didelė ir namie į jokią lentynėlę netelpa. Visa kita – puiku.
Kam tinka? Turbūt labiausiai 6-10 vaikams. Visų pirma visoms mergaitėms maištininkėms, kurios nori būti slibinas, o ne princesėmis, bet tikiu, kad lygiai taip pat bus įdomu ir berniukams.
