Praktinis požiūris į ajurvedą

Didžiausias nusivylimas – Praktinis požiūris į ajurvedą visai nebuvo praktiškas. Slapčia tikėjausi, kad kažkas parašė knygą apie tai, kaip senovės Indijoje apie žmogaus sveikatą sukauptą informaciją integruoti į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Deja, čia tik ta pati šimtmečiais nuo statistinio žmogaus gyvenimo būdo nutolusi ajurveda, su begale naujų sąvokų, procesų, bei kūno dalių pavadinimų sanskrito kalba. Gera žinia ta, kad nors mano protui vangiai sekėsi priimti šioje knygoje pateiktą informaciją, visvien atgaivinau primirštą tradiciją dieną pradėti prieš porą metų jogos pamokose išmoktu ryto pasveikinimu. Kartu atėjo įkvėpimas gerti daugiau vandens, valgyti sveiko maisto ir truputį anksčiau keltis. 

(Ne) praktinis požiūris į ajurvedą

Mane iš esmės žavi pati ajurvedos idėja – keleto tūkstančių metų iki mūsų eros senumo raštuose užfiksuota be galo daug informacijos apie žmogaus sveikatą ir įvairius gydymo metodus. Nuostabu ir tai, kad kai kuriuos iš jų patvirtina šiuolaikinis mokslas. Aš taip pat žaviuosi holistiniu požiūriu į sveikatą – suvokimu, kad kūno ir psichikos sveikatos būklės yra smarkiai susijusios, o gydantis reikia orientuotis į problemos esmę, o ne glaistyti simptomus.

Man patiko, kad Praktinis požiūris į ajurvedą keletoje vietų sulygina senovės vedų žinias su šiandieninio mokslo terminais ir taip daro turinį šiek tiek suprantamesnį ir artimesnį. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie žmogaus konstitucijas pagal ajurvedą arba došas, autorius paaiškina, kad tai ne kas kita, kaip šiandien metabolizmu įvardijamas procesas. Deja, maždaug čia praktiškumas ir baigiasi. Didžioji knygos dalis yra sunkiai šiuolaikiniam žmogui pritaikomi patarimai. Tekstas gausus sanskrito terminų, ligų aprašymų ir pasiūlymų gydytis pirmą kartą girdėtais ir mūsų kraštuose matyt vargiai surandamais ingridientais arba viduramžius menančiomis procedūromis.

Gyvenimo būdas pagal vedas

Turiu pripažinti, kad organizmo procesų aprašymai ir ligų sąrašas kaip iš vadovėlio buvo truputį kankynė, bet rekomendacijas sveikam gyvenimo būdui skaičiau labiau susidomėjusi. Tarsi apžiūrinėčiau keistus gyvūnus zoologijos sode – smalsumui sumišus su atgrasumu. Ir čia tikrai buvo galima rasti sočiai keistenybių. Pavyzdžiui nosies plovimo procedūros ir kasrytinis aliejaus įtrinimas į galvą. Tai tik keletas pavyzdžių, kuriuos pamenu ir jie tikrai nėra patys keisčiausi.

Nepaisant to, knygoje radau ir to kas mane įkvėpė mažiems pokyčiams kasdienybėje. Paaiškinimų, kodėl svarbu gerti daug vandens, nevalgyti prieš miegą ir kitos informacijos, susijusios su maisto derinimu. Naudingos man pasirodė žinios apie jogos pratimų naudą, kuria tikiu ir viliuosi artimoje ateityje sugrįžti prie nuoseklesnio praktikavimo.

Nuoširdžiai susidomėjusi skaičiau apie dvasinį savęs puoselėjimo elementą ir filosofiją artimą budizmui. Bet tokio pobūdžio žinių čia labai nedaug, tad domintis šia sritimi Praktinis požiūris į ajurvedą tikrai nebus tarp pirmųjų pasirinkimų. Apibendrinus, turiu pripažinti, kad man yra labiausiai patikusios knygos dalys buvo tos, kuriose buvo pateikta jau daugmaž girdėta informacija. O tuo tarpu nauja pasirodė laibai labai atitolusi nuo realybėje iš tiesų pritaikomo praktiškumo.

Kodėl skaityti? Jei domitės alternatyviais gydymo metodais. Taip pat, jei esate smalsus ir norite sužinoti, kaip senieji rytų mokymai (vedos) matė žmogų, jo sandarą ir sveikatą.

Kodėl neskaityti? Maždaug 90 procentų informacijos man pasirodė vargiai įmanoma pritaikyti praktikoje.

Share: