Liūdesio fizika pirmą trečdalį labai patiko, vėliau leido tik vis dažniau kilnoti antakį ir nieko nesuprasti. Rašau ir iš karto galvoju, kokį siaubą greičiausiai mano tekstas sukeltų literatūros kritikams. Tad įspėjimas – geriau to nedaryti. Knyga man pasorodė kaip labai eklektiškas ir, greičiausiai, šiek tiek autobiografiškas kūrinys apie rašytojo vidinį pasaulį, supinant jį su ištisa šeimos istorija. Juk dažniausiai tai žmogus, jautriau nei daugelis patiriantis savo aplinką ir įvykius. Šioje knygoje kūrėjo empatija kitiems žmonėms pateikiama lyg gebėjimas įsikūnyti. Dėl šios priežasties knyga tokia fragmentiška ir sudaryta iš daugelio skirtingų epizodų, kitų žmonių minčių. Jei pirmą kūrinio pusę visa tai intrigavo, antroje – susiplakė į niekur per daugnevedantį chaosą. O gal tik man Liūdesio fizika tapo neįkandamu mokslu?
„Negaliu pasiūlyti linijinio pasakojimo, nes nė vienas labirintas ir nė viena istorija nėra linijiniai.“
Bendra sovietinė praeitis
Nors knyga tikrai neatsiras prie geriausių šių metų kūrinių, buvo joje ir sužavėjusių momentų. Pavyzdžiui, bendras niūrus vaikystės sovietmečiu paveikslas. Nors rašytojas yra bulgaras, su jo piešiamomis 7-8 dešimtmečio patirtimis ir sovietinio laikotarpio aktualijomis galėtų solidarizuotis dažnas lietuvis. Galvoju, ar panašios patirties neturėjusiems ši knyga iš viso galėtų būti nors kiek įkandama? Kita vertus, ji įdomi ir kaip depresijos ir izoliacijos kankinamo žmogaus paveikslas, kaip koks Serotoninas.
Intelektuali literatūra
Suprantu, kad šioje knygoje slypi itin daug intelektualaus užtaiso. Pažirusias istorijas vienija mitologija, o tiksliau Minotauro simbolis. Žmogaus gyvenimas čia – lyg labirintas. Prasideda ir baigiasi tame pačiame taške. Man ši istorija buvo apie itin jautrų žmogų, iš kartos į kartą paveldimas istorijas ir netgi savotišką lyg genetikoje užkoduotą liūdesį. Visa ta pabirusių istorijų kolekcijos idėja graži, bet aš likau nusivylusi, kad į nieką aiškesnio jos taip ir nesusidėliojo.
Kodėl skaityti? Ši knyga turėtų būti atradimas tiems, kurie pavargę nuo vienodumo ir klišių literatūroje, ieškantiems ko nors visiškai kitokio ir stebinančio.
Kodėl neskaityti? Pasakojimas man pasirodė labai chaotiškas. Gal intelektualu ir simboliška, tačiau skaitymo malonumo, bent man, per daug nesuteikė.
