Puiki puiki knyga. Šia tema skaičiau jau tikrai nemažai ir drąsiais galiu pasakyti kad Ramūs tėvai, laimingi vaikai užims garbingą poziciją tarp lyderių. Man atrodo, kad joje galima rasti tarsi susistemintą informaciją iš kitų, man įspūdį palikusių knygų. O čia viskas taip patogiai sudėta į vieną leidinį. Jei kas manęs paklaustų ką skaityti pradedant domėtis prieraišiąja tevyste tikrai rekomenduočiau šitą.
Aš nuoširdžiai tikiu, kad įmanoma užauginti vaiką be fizinio ir psichologinio smurto, nuolat pakelto tono ir bausmių. Kartu svajoju, kad tokios knygos kaip ši pasiektų kuo daugiau tėvų, kurie taip nemano. Jei ir nepakeistų jų nuostatų kardinaliai, gal bent padėtų įsileisti tokią mintį, sukurtų erdvės apmąstymams. Kaip parašyta knygos pirmajame puslapyje:
Jei nenorite skaityti dešimt, skaitykite vieną
Aš skaičiau ir galvojau, kad Dr Laura Markham kūrinyje puikiai sudėliota informacija, kurią jau buvau skaičiusi kitose knygose. Pavyzdžiui, čia puikiai paaiškinamas vaiko smegenų vystymosi principas, ir tai kaip tinkamai kalbant su vaiku galime padėti smegenų daliai atsakingai už savikontrolę stiprėti ir vystytis. Iš esmės visa tai kas išdėstyta garsiojoje Auklėjimas be dramų, tik trumpiau, paprasčiau ir su mažiau pakartojimų. Čia taip pat galima rasti elementų iš Išmintinga meilė – apie tai, kad bausdami, provokuodami vaiko kaltės jausmą verčiame jį jaustis blogu, programuojame jo vidinį dialogą, kuris palaikys jam kompaniją jau suaugus.
Čia taip pat yra puikių dialogų su vaikais pavyzdžių kaip ir Kaip kalbėti su vaikais ir Viską išbandžiau. Ramūs tėvai laimingi vaikai taip pat integruoti principai iš kitų knygų tėvams, kurių pati dar neskaičiau, bet girdėjau daug gerų atsiliepimų: Nepraraskime savo vaikų ir Playful parenting. Trumpai tariant tai labai įvairiapusiška ir naudinga knyga, sistemingai pateikianti labai daug informacijos, kartu tekstas labai lengvai skaitomas.
Esminiai principai
Jei reikėtų trumpai pristatyti tai, kas kalbama šioje knygoje, reikėtų paminėti tris paprastus ir regis, elementarius principus: rūpinimąsi savimi, ryšio su vaiku puoselėjimą ir lavinimą vietoje drausminimo.
Pirmasis – pasirūpinti savimi – man labai patiko, nes jis labai dažnai motinysteje pametamas ir tikrai ne visose knygose pabrėžiamas. Kuomet kalbama apie prieraišiąja tėvystę vyraujaujantis diskursas yra pilnas kraštutinumų, išvedžiojimų apie tėvų auką dėl vaikų, visišką savęs atidavimą. Iš tiesų prieraiši tėvystė yra tikrai ne apie tai ir Ramūs tėvai laimingi vaikai tą puikiai apibrėžia – tai yra tėvų pastangos turėti kuo glaudesnį ryšį su vaiku, brėžti aiškias elgesio ribas, į vaiko emocijas reaguoti su atjauta, o visas auklėjimas ir drausminimas turėtų padėti vaikui augti, ne trukdyti. Visa tai daroma išlaikant tam tikrą balansą ir atsižvelgiant į visos šeimos poreikius. Šioje knygoje netgi radau trumpinį SAT – savęs aukojimas ant tėvystės altoriaus – nereikia taip daryti.
Man patiko, kad rūpinimasis savimi šioje knygoje glaudžiai susietas ne tik su fiziniais poreikiais, bet ir su emocinių problemų suvokimu ir sprendimu. Šioje vietoje žadinamas suvokimas, kad mūsų praeities patirtys programuoja tai, kokie mes būsime tėvai. Tačiau pažvelgę į tai sąmoningai galime ne tik įveikti savo problemas, bet ir augti emociškai ir dvasiškai kartu su vaiku.
Ryšys su vaiku ir juo grįstas drausminimas
Antrojoje dalyje trumpai ir aiškiai rašoma apie esminį principą – ryšį su vaiku. Be didelio daugžodžiavimo autorė atveria akis, kodėl tai svarbu daryti, kodėl tai yra mums natūralus ir per daugybę metų ir kartų puoselėtas principas. Taip pat – praktiški patarimai ir svarbiausia – padrąsinimas. Pradėti niekuomet nevėlu.
Trečiasis principas labai išsamiai ir pagrįstai pristato vaikų auklėjimo temą – lavinkite, o ne kontroliuokite. Autorė paaiškina, kodėl blogai ne tik bausmės, bet ir “natūralios” pasekmės, kodėl taip kaip norėtume neveikia paskatinimai ir apdovanojimai. Iš esmės skaitant susidarė įspūdis, kad vaiko auklėjimas turėtų būti panašus į gerą vadovavimą – grįstas ne baime, o autoritetu. Šis įgyjamas kai vaikas nuoširdžiai jaučia, kad viskas ką daro jo tėvai yra jo labui. Ši dalis, kuri yra didžiausia ir sudaro turbūt pusę knygos yra puikus informacijos šaltinis visiems tiems, kurie abejoja ar tikrai įmanoma užauginti laimingą ir atsakingą vaiką, bei žmogų be bausmių ir pakelto balso.
Praktiški patarimai
Sakyčiau, kad knygoje Ramūs tėvai, laimingi vaikai išlaikytas labai geras santykis tarp teorinių žinių ir praktinių patarimų. Moksliskai pagrįstos informacijos čia netrūksta, ji dėstoma labai glaustai ir sklandžiai. Turbūt todėl ir lieka nemažai erdvės praktininiams patarimams.
Žinot geriausią mamų mantrą “ir tai praeis”? Ši knyga siūlo dar vieną, ne ką prastesnę – “visada renkuosi meilę”. Taigi, kai kyla mintis kelti balsą ar kitaip išlieti pyktį ant vaiko, o galbūt visai nežinote kaip elgtis, visada verta sustoti ir pagalvoti, ką šią akimirką renkatės. Knygoje taip pat daug informacijos apie pyktį ir kaip jį valdyti. Labai gera man pasirodė trijų minučių procedūra, padedanti nusiraminti. Taip pat pasirodė laibai naudingi pavyzdžiai, kaip kalbėti su vaiku, kai jį ištinka pykčio priepuolis – tuomet svarbiausia ramybė ir artumas, o ne pasakytų žodžių esmė. Pakanka tokių frazių: “tu saugus, aš čia pat; girdžiu tave, visiems reikia kartais paverkti; sakai man eiti šalin, tad šiek tiek pasitrauksiu, bet nepaliksiu tavęs vieno su tokiais baisiais jausmais; būsiu čia pat ir, kai norėsi tave apkabinsiu.
Kalbant apie ryšio su vaiku kūrimą, man labai patiko pasiūlymas skirti 15 minučių ypatingojo laiko kasdien. Tai laikas, kurį susitariate leisti kartu su vaiku, kuomet jis gauna visišką nedalomą jūsų dėmesį. Ką veikti renkatės paeiliui. Autorė siūlo ir kitų skaičiais pagrįstų patarimų: 12 apkabinimų kasdien, 5 minutės švelnumo rytais, kad dieną padėti būtų lengviau, 5 prie 1 – toks turėtų būti nemalonių susidūrimų ir malonių patirčių santykis jūsų bendravimo sąskaitoje.
Kodėl skaityti? Rekomenduoju visiems tėvams. Jei nežadate skaityti daug literatūros šia tema – regis šioje yra viskas kas svarbiausia. Skaitykite, jei norite sužinoti daugiau apie prieraišiąją tėvystę, geresnių santykių su vauku. Rinkitės, jei svarstote ar tikrai įmanoma užauginti vaiką be bausmių ir šaukimo.
Kodėl neskaityti? Iki visiškai išsamaus tėvystės vaizdo trūksta brolių jr seserų santykių temos nagrinėjimo, patarimų susijusių su situacija kai šeimoje daugiau nei vienas mažas vaikas. Autorė tam skyrė atskirą knygą, o šioje temą apeina.
