Tokie smulkūs dalykai

Tai pirmoji autorės knyga išversta į lietuvių kalbą, o aš tikiuosi, kad jų bus daugiau. Tokie smulkūs dalykai stebino žodžių taupumu ir sugebėjimu minimaliame tekste sutalpinti didelę prasmę. Atrodytų paprasčiausias Kalėdų laukimas vienoje airių šeimoje, tačiau šis kūrinys pasakoja ir apie ilgai nutylėtus šeimos įvykius, tikrumo ir prasmės ilgesį, progą pasireikšti gerumui. 

Kaip suprantu, autorę parašyti šią knygą visų pirma įkvėpė noras papasakoti apie Magdalenos skalbyklas arba prieglaudas pastojusioms netekėjusioms moterims, Airijoje dėl jų dar palyginti neseniai buvo kilęs didelis skandalas, atvėręs siaubingą ir ilgai slėptą tiesą apie įvykius jose. Tiesa, Tokie smulkūs dalykai šiuos įvykius paliečia kaip įmanoma subtiliau. Taip, kad negali neišleisti susižavėjimo atodūsio perskaičius šią trumputę tobulą knygą. 

„Būdavo naktų, kai gulėdamas su Alina Ferlongas aptardavo tokius smulkius dalykus.“ 

Kasdienybės grožis

Tokie smulkūs dalykai yra viena tų knygų, kurias vadina kasdienybės poezija. Šiek tiek priminė mane sužavėjusį Stounerį. Tai kūrinys apie ramų gyvenimą ir tas nuskaidrėjimo akimirkas, kai užsisukę rutinoje sustojame ir iš tiesų pažvelgiame į dalykų prasmę. Dažnai tai nutinka aplink Kalėdas, bet tikrai nebūtinai. Galima gyvenimą nugyventi ir be tokių akimirkų, o ši knyga parodo, kokios jos būtinos. 

„Ir taip visada, pamanė Ferlongas: jie visada mechaniškai, be pertraukos, pereina prie kito darbo, kuris po ranka. O kaip atrodytų gyvenimas, svarstė, jeigu jiems būtų duota laiko pagalvoti, viskam apmąstyti?“

Ši knyga taip pat apie tai, kad gyvenime labai daug ką pražiopsome. Arba tiksliau žinome, tačiau nenorime sau pripažinti. Ir dažnai tai patys svarbiausi dalykai. 

“Kodėl taip dažnai tai, kas arčiausia, pamatyti sunkiausia?” 

Religingoji Airija

Iš tiesų, tai jau kelinta knyga apie Airiją, kurią skaitant man baisu, kokia tai buvo religijos dogmų suvaržyta šalis ir kaip dėl to kentėjo žmonės. Į galvą šauna net keli literatūriniai pavyzdžiai: Paskutinės apeigos, Stebuklas, Pienininkas, o dabar šioji. Knygą apie tai, kad neplanuotai ir ne santuokoje pastojusios moterys, dažnai netgi prievartos aukos, atsirasdavo visuomenės užribyje.

Kodėl skaityti? Trumpa, glausta, prasminga, ši knyga man tapo tobulu pasirinkimu advento laikotarpiui. Tačiau, gerai knygai visada tinkamas laikas. 

Kodėl neskaityti? Maksimalus trumpumas, glaustumas ir savotiškas pagrindinių veikėjų šaltumas gali patikti ne visiems. 

Share: