Vieno keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas

Ne veltui leidyklos Rara leidžiamos knygos, gerbėjų ir ne tik, yra tituluojamos gaivaus oro gurkšniu Lietuvos literatūros padangėje. Nors skaičiau tik antrą knygą, tokį epitetą galiu patvirtinti. Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas nors ir labai trumpa, buvo originali, nustebinusi, pažadinusi iš jau įprastų pasakojimo būdų sukelto snaudulio. Keista, kad toks trumpas romanas gali savy talpinti tiek idėjų – apie meno reikšmę, kūrėjo vienatvę, santykį su realybe.

Kūrinyje fikcija susilieja su tikrais vokiečių dailininko J. M. Rugendo biografijos faktais. Sakyčiau, labai originalus ir skaitytojui šiek tiek nepatogus sprendimas. Tai nėra viena tų knygų, kuri galėtų padėti sužinoti apie realų menininko gyvenimą, nors ir nėra visai išgalvota. Šiuo metu taip madinga autofikcija, čia pritaikyta trečiojo asmens, menininko gyvenimo epizodui atskleisti. Rezultatas tikrai stebinantis ir gana įspūdingas.

„Taip buvo dar kartą įrodyta, kad menui nerūpi kasdienybė: gal jo gyvenimas ir skilo į dvi dalis, bet piešimas liko „tiltu į svajas“.

Svajonė patirti lygumą

Dailininkas Rugendas atvyksta į Argentiną vedamas keisto tikslo – patirti ir nutapyti lygumą, vietą kurioje iš visų pusių matytųsi horizontas. Skaitant darosi smalsu, tai kaip jam ten pavyko? Peržvelgusi paveikslus supratau, kad knygos autoriaus interpretacija šių kūrinių atsiradimo istorijos tema labai taikli. Tiek skaitant knygą, tiek žvelgiant į paveikslus realistiškumas dera su siurrealizmu. Ir tikrai ima atrodyti, kad darbai galbūt nutapyti Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas aprašytomis aplinkybėmis – apsvaigus nuo vaistų ir opijaus.

Kūrėjas ir realybė

Man pasirodė, kad knyga yra apie kūrėjo vienatvę. Tik apie ją Cesar Aira kalba šiek tiek sutirštindamas spalvas ir duodamas valią savo vaizduotei. Knygoje taip pat keliami įdomūs klausimai, kiek kūrėjas turi atskleisti realybės, kiek į savo darbus įdėti kūrybos. Nors anksčiau tapytojai keliaudavo atlikti dabartinių fotografų funkciją, tačiau juk turi išlaikyti ir savo braižą bei unikalumą. Kalbant apie pastarąjį, taip pat įdomus fragmentas yra kuomet Rugend’as kalba apie savo pirmąją išleistą knygą. Kiek ji yra mano, jei naudojau kitų tekstus ir iliustracijas?

Kodėl skaityti? Visiems, kuriems rūpi menininko ir realybės, kūrybos kančių temos. Ši knyga tokia glausta, bet sodri, tarsi kas būtų ištraukęs pačią esmę iš šešių šimtų puslapių romano.

Kodėl neskaityti? Trumpi kūriniai turi privalumų, bet turi ir trūkumų, kurių niekaip neišvengsi – nespėji įsijausti, o jau baigiasi. Siužeto prasme kūrinio labai nedaug. Yra taip, kaip autorius ir žada pavadinime – vienas nutikimas.

Share: