Pradėsiu nuo asmeninio prisipažinimo. Visą laiką klaidingai maniau, kad vaikų auginimas yra sprintas, o tai, pasirodo, yra maratonas. Paaiškinsiu. Kai gimsta kūdikis atrodo, kad reikia mobilizuotis ir laikinai viską paaukoti, net save ir savo poreikius. Iš dalies tai tiesa, bet ne visai. Kuo anksčiau suvoki, kad dalį rezervo reikia pasilikti sau ir ilgesniam bėgimui, tuo lengviau pasidaro. Lengva save apgauti, kad štai ką įdėsiu į vaiką iki metų, trijų, penkių, lems kažkokį rezultatą. Turiu nuvilti jus ir save, stengtis auginant vaikus reikia kasdien ir reikės visus 18 metų, o gal ir dar ilgiau. Tuo tarpu knyga Mano vaikas mane varo iš proto yra puikus palydovas tos gyvenimo atkarpos, kuri gali pasirodyti klaidingai rami. Tai 6-11 metų tarpsnis. Atrodo jau ne mažylis ir dar ne paauglys. Pats lengviausias amžius? Kaip auginanti beveik šešiametį turiu nuvilti. Greičiausiai kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo iššūkių. Taigi, visoms viltingai į mane žvelgiančioms naujoms mamoms, kurioms rūpi, kada taps lengviau, turiu nuoširdžiai atsakyti – jau niekada. Laimei, yra kur semtis pagalbos ir išminties. 

Pasiėmusi šią knygą norėjau ne tik pasijuokti, bet ir britų diplomato žvilgsniu išvysti po nepriklausomybės atgavimo save tik po truputį iš naujo kuriančią Lietuvą. Kevin J. Lynch čia atvyko 1994 m. praleido kelis metus ir netgi susirado lietuvę žmoną. Iš Nediplomatiški britų diplomato memuarai būtų galima tikėtis įdomaus, jau beveik istorinių laikų paveikslo ir lietuviškos kultūros pažinimo bei įžvalgų, kaip, pavyzdžiui, prieš keletą metų skaityta Labai blogai arba Liuks: 8 pamokos apie Lietuvą. Pastarasis kūrinys kokį šimtą kartų brandesnis ir šmaikštesnis. Ir aš beveik neperdedu. 

Apie Montessori pedagogiką buvau girdėjusi tik labai fragmentiškai, labiau kaip būdvardį apibūdinantį tam tikro tipo žaislams ar veikloms. Knyga Montessori mažylis viską gražiai sudėliojo į nuoseklią visumą. Montessori tai visų pirma yra pagarbus santykis su vaiku, vaiko vedinas mokymasis ir pastangos atrasti ir tyrinėti jo unikalumą. Iš tiesų nieko labai revoliucingo – knyga pilna jau ne kartą girdėtų pozityvios ir pagarbios tėvystės principų. 

Kuo ši knyga kitokia? Ji papildyta naudingų, paprastų ir ugdančių veiklų sąrašu. Ji taip pat labai pravers visiems, kurie ieško įkvėpimo kurti ir atnaujinti namus, siekiant sukurti vaikams saugią, patogią ir ugdančią aplinką. Pagrindiniai kriterijai patiks minimalistams – mažiau yra daugiau, žaislai turėtų būti kuo paprastesni, o pats gyvenimas, buitis ir gamta yra pačios geriausios erdvės tyrinėjimui ir mokymuisi. 

Vargšės mūsų smegenys ir visi kiti evoliucijos suformuoti įgūdžiai ir funkcijos. Visa tai, kas tarnavo mūsų labui tūkstančius metų atsigręžia prieš mus pačius tobulėjant technologijoms ir bendravimui keliantis į skaitmeninę erdvę. Naršymo metas puikiai atsako į klausimą – anokia čia problema? Juk technologijos labai palengvina gyvenimą, buitį, bendravimą. Pati neįsivaizduoju dienos be išmaniojo telefono – maistui užsakyti, naudotis navigacija, apsipirkinėti, planuoti, fotografuoti bendrauti.

Nepaisant to, intuicija sako, kad čia slypi ir tamsioji pusė, kurią reikia mokytis suprasti, priimti, tačiau kartu stebėti ir kontroliuoti. Ši knyga padeda suprasti, kodėl telefonas ir socialiniai tinklai kelia priklausomybę. Perskaičius šią knygą dingsta noras pykti ant savęs dėl silpnumo ir noro ramintis nesibaigiančių naujienų srove. Socialinių tinklų algoritmas tiesiog tobulai sukurtas išnaudoti naujoje realybėje sunkiai prisitaikančių smegenų spragas. Jam atsispirti beveik neįmanoma! Naršymo metas, tuo tarpu, pažeria naudingų patarimų, kaip laiką socialiniuose tinkluose leisti prasmingiau ir saugiau. Naudinga ir labai rekomenduotina, ypač auginantiems vaikus!