Prasidėjus karui, nustojau skaityti. Negalėjau sutelkti minčių ilgesniam nei puslapio tekstui. Netekau savo ramybės šaltinio, tačiau tai nesvarbu, palyginus su tuo, ko neteko žmonės Ukrainoje. Kiborgų žemė buvo ta knyga, kuri palengva mane grąžino į skaitymą. Tai nebuvo kūrinys mintims nukreipti, o atvirkščiai – dar giliau suvokti tragedijos esmę. 

Žurnalistas Dovydas Pancerovas šioje atviroje ir labai asmeniškoje atsiminimų knygoje pasakoja apie tris keliones į Ukrainą. Pirmoji – į Kijevą Maidano revoliucijos įkarštyje. Kitos dvi – į karo frontą okupuotose Donecko ir Luhansko teritorijose. Man patiko, kad autorius kūrinyje nebando apsimesti drąsuoliu ar didvyriu, yra atviras apie tai, kad patirti įvykius Ukrainoje buvo baisu. O ypač sunku buvo pamiršti ir tęsti kasdienį gyvenimą. 

„Tikėjausi parsivežti gerų reportažų, bet parsivežiau patį karą. Isileidau jį giliai į širdį ir nebegalėjau išrauti.“

Kaip buvo gera trumpam pasinerti į Marcel Proust pasaulį ir gauti tik tai kas geriausia – išgrynintas mintis, be tradiciškai labai ilgo ir plataus teksto. Apie skaitymą visų pirma man pasirodė lyg Svano pusėje ištrauka. Abiejuose kūriniuose autorius daug kalba apie savo vaikystės patirtis ir atsiminimus, pirmuosius stiprius aplinkos ir literatūros sukeltus įspūdžius. Galvoju, kad ši trumputė knygelė būtų puiki pradžia pažinčiai su autoriumi ir proga jį “pasimatuoti”. Galbūt taptų tramplinu į Prarasto laiko beieškant?

Net jei ir ne, Apie skaitymą bus įdomi ir artima visiems, kurie augo skaitydami. Ne šiaip karts nuo karto paimdami knygą į rankas, tačiau labai anksti pajutę knygoms aistrą. Kai negali sulaukti pamokų ar vakarienės pabaigos, tos minutės, kai vėl galėsi pasinerti į kitą pasaulį. Vėliau autorius prieina prie labai daug peno apmąstymams teikiančių minčių apie tai, kas nutinka tokiam vaikui suaugus – kodėl ir kokiu tikslu iš tiesų mes skaitome? 

„Kiek skaitymas mums tampa įšventinimu, kurio stebuklingi raktai mūsų sielos gelmėse atveria duris į buveines, kur nebūtume niekaip sugebėję patekti, tiek mūsų gyvenime jis vaidina išganingą vaidmenį.“ 

Kaip man patinka skaityti knygas spie minimalizmą, paprastumą ir lėtą gyvenimą. Bent kelioms dienoms patikiu, kad tam tikri gyvenimo pokyčiai yra kur kas lengviau įgyvendinami, nei yra iš tikrųjų. Skaitydama Soulful Simplicity jaučiausi labai įkvėpta lėtiems pokyčiams, dalį jų jau esu pradėjusi įgyvendinti (įvairiose stadijose), kai kuriems dar trūksta ryžto ir sprendimo. Bet kuriuo atveju, jaučiu patvirtinimą, kad mąstau ir judu teisingu keliu. 

Autorė Courtney Carver yra tinklaraščio Be more with less ir dviejų knygų autorė. Soulful simplicity yra apie asmeninę jos patirtį ir kelionę lėtesnio, dvasingesnio, sveikesnio ir taupesnio gyvenimo link. Nors jai pačiai akstinas sulėtinti tempą visų pirma buvo ligos diagnozė, ji mums siunčia labai svarbias pamokas ir kviečia dažniau klausyti savo širdies ir tikrųjų poreikių, nelaukiant kol tai padaryti privers liga ar kitokia nelaimė. 

Tai knyga, kurios pasirinkimą jums paaiškinti man būtų sunkiausia. Aš net nesu Apple produktų gerbėja, o apie Steve Jobs buvau girdėjusi tikrai daugiau prastų, nei gerų dalykų. Kita vertus, mane žavi inovacijos ir žmonės, kurie savo gyvenimu sugeba jungti iš pažiūros visiškai skirtingas sritis – tokias kaip menas ir technologijos. Steve Jobs. Oficiali biografija būtent apie tai. Neturiu tikslios citatos, kadangi klausiau audioknygos ir ne visuomet turėjau galimybę žymėtis, bet labai noriu atkartoti Steve žodžius – kai technologijos susituokia su humanitariniais mokslais, gimsta stebuklai. 

Po šio kūrinio mano požiūris į Steve Jobs pasikeitė, atrodo, aš iš tikrųjų supratau ir pažinau šią komplikuotą asmenybę. Tai, kad jis, nors buvo įvaikintas, kad pats paliko savo pirmąją dukrą, kad dažnai šaukė ant savo darbuotojų, vogė idėjas, manipuliavo žmonėmis, naudojo “realybės iškraipymo lauką” susidėliojo į delionę kartu su visais nuostabiais dalykais kuriuos nuveikė ir technologijų perversmais, prie kurių prisidėjo. Genialumas juk dažnai lydimas išskirtinių ir ne pačių maloniausių asmenybės bruožų, tiesa? 

„Tikrovė kartais turi keistą sugebėjimą prisitaikyti prie satyros.“