Turbūt jau esate girdėję apie Meilės kalbų koncepciją. Tai teorija, teigianti, kad žmonės linkę šiltus jausmus išreikšti ir priimti skirtingais būdais. Penkios vaikų meilės kalbos papildo jau plačiai nuskambėjusią informaciją ir kviečia penkiomis meilės kalbomis prabilti į savo vaikus. Kaip ir tikėjausi, kadangi jau esu skaičiusi knygą Penkios meilės kalbos, daug naujų dalykų čia neišgirdau, bet su Gary Chapman išmintimi pažintį tik pradedantiems bus labai naudinga!

Pirmas mano įspūdis pradėjus skaityti šią knygą buvo nuoširdus nustebimas – ką aš čia skaitau. Ar aš kažką pramiegojau ir atsirado naujas šiuolaikines aktualijas atliepiantis literatūros žanras? Psichologijos mokslų daktarę ir praktikuojančių sp k8ecialistę Agnę Matulaitę dėl jos įdomių minčių sekiau Facebook tinkle, todėl buvo smalsu, kaip atrodys jos parašyta knyga. Nesitikėjau, kad iš esmės Žali sausainiai ir bus tie patys Facebook įrašai, tiesiog šiek tiek sugrupuoti į atskiras temas. Visgi tikiuosi, kad tai daugiau eksperimentas nei tendencija, nes netrukus dienos šviesą išvystų ir kitų Lietuvos socialinių tinklų influencerių “knygos”.

Aš pati augindama vaiką dar tikrai visko neišbandžiau. Greičiau reikėtų sakyti, kad neišbandžiau beveik nieko. Šiuo metu apie vaikų auklėjimą daugiau skaitau, nei iš tiesų naudoju realybėje. Nes juk kūdikių nepaauklėsi – gali tik sekioti is paskos ir abejingai stebėti, kaip iš stalčių virsta visas turinys, kol prausiesi į vonią krenta visi daiktai (kartais iš tų pačių stalčių) o nepatikęs maistas limpa prie baltų sienų.

Lenkiu prie to, kad šios knygos pavadinimas šiek tiek klaidinantis. Ji nėra apie labai problemiškus vaikus, kurių elgesio problemoms spręsti netinka jokie įprasti metodai. Viską išbandžiau greičiau yra skirta kiekvienam 1-5 metų vaiką auginančiam žmogui, siekiančiam suprasti savo vaikų elgesį ir tinkamai į jį reaguoti. 

Kad vaikai būna dramatiški rodos net paprasčiausiuose situacijose pradedu labai aiškiai suvokti pradėjus lankytis žaidimų aikštelėse. Ne kartą stebėjau mamas, kurios kaip kantrybės įsikūnijimai bando spręsti supynių pasidalijimo, brolių ir sesių stumdymo bei smėlio valgymo problemas. Tuomet susimąsčiau, kad net neįsivaizduoju kaip pati elgčiausi jų vietoje. Perskaičius Auklėjimas be dramų viskas tapo gerokai aiškiau. Nors knyga, nežada, kad vaikai nustos kelti dramas, tačiau išmoko tėvams į jas nesivelti. Taip pat suteikia galimybę reaguoti taip, kad kiekvienas dramatiškas epizodas būtų ne tik galimybė kažko naujo išmokyti vaikus, bet ir puiki proga prisidėti prie sėkmingo jų smegenų vystymosi.