Aš pati augindama vaiką dar tikrai visko neišbandžiau. Greičiau reikėtų sakyti, kad neišbandžiau beveik nieko. Šiuo metu apie vaikų auklėjimą daugiau skaitau, nei iš tiesų naudoju realybėje. Nes juk kūdikių nepaauklėsi – gali tik sekioti is paskos ir abejingai stebėti, kaip iš stalčių virsta visas turinys, kol prausiesi į vonią krenta visi daiktai (kartais iš tų pačių stalčių) o nepatikęs maistas limpa prie baltų sienų.

Lenkiu prie to, kad šios knygos pavadinimas šiek tiek klaidinantis. Ji nėra apie labai problemiškus vaikus, kurių elgesio problemoms spręsti netinka jokie įprasti metodai. Viską išbandžiau greičiau yra skirta kiekvienam 1-5 metų vaiką auginančiam žmogui, siekiančiam suprasti savo vaikų elgesį ir tinkamai į jį reaguoti. 

Kad vaikai būna dramatiški rodos net paprasčiausiuose situacijose pradedu labai aiškiai suvokti pradėjus lankytis žaidimų aikštelėse. Ne kartą stebėjau mamas, kurios kaip kantrybės įsikūnijimai bando spręsti supynių pasidalijimo, brolių ir sesių stumdymo bei smėlio valgymo problemas. Tuomet susimąsčiau, kad net neįsivaizduoju kaip pati elgčiausi jų vietoje. Perskaičius Auklėjimas be dramų viskas tapo gerokai aiškiau. Nors knyga, nežada, kad vaikai nustos kelti dramas, tačiau išmoko tėvams į jas nesivelti. Taip pat suteikia galimybę reaguoti taip, kad kiekvienas dramatiškas epizodas būtų ne tik galimybė kažko naujo išmokyti vaikus, bet ir puiki proga prisidėti prie sėkmingo jų smegenų vystymosi.

Ši knyga man tapo siurprizu. Įsigijau ją spontaniškai, ne dėl to, kad būčiau girdėjusi teigiamų atsiliepimų ar iš anksto būčiau pasidomėjusi turiniu. Prisipažinsiu, jog tikėjausi, kad tai viena tų populiarių, šiek tiek paviršutiniškų savipagalbos knygų, kuri bando įkvėpti mąstyti pozityviau ir į gyvenimą įnešti šiek tiek lengvumo. Bet realybė pasirodė priešinga – Geros nuotaikos vadovas yra labai rimtas, giliai kapstantis, tačiau universalus leidinys,tinkantis ne tik eiliniams skaitytojams, bet ir galintis atstoti vadovėlį psichologijos profesionalams.

Algimantas Čekuolis leidžia puikias, tačiau sunkiai nusakomo žanro knygas. Tai glausti įdomūs pasakojimai, kur faktai pinasi su linksmomis istorijomis, platus, nešališkas publicistinio stiliaus problemų nagrinėjimas čia dera su asmeniniais įspūdžiais.

Apie patį Algimantą Čekuolį plačiau pasakoti turbūt neverta. Tai Lietuvos fenomenas ir unikali asmenybė, išmaišęs kone visą pasaulį, kalbantis net 8 kalbomis. Taip pat tai ir buvęs vyriausias TV laidų vedėjas – jo Popietė su Algimantu Čekuoliu nustojo gyvuoti tik visai neseniai. Šios laidos metu nuskambėjusių pasakojimų pagrindu dažniausiai ir yra leidžiamos autoriaus knygos.

Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu yra viena pirmųjų, išleista dar 2009 metais. Man asmeniškai darosi vis sunkiau atsirinkti ką iš autoriaus knygų jau skaičiau, o ko dar ne. Jos savo pobūdžiu, pavadinimais ir viršeliais gana panašios. Išsiskiria turbūt tik šiemet išleista grožinė rašytojo knyga Teisuolių vakarienė, bet iki jos dar nepriėjau. Laimei atsirado tinklaraštis – mano skaitymo dienoraštis, kuris turėtų neleisti pasimesti ateityje.