Neapsigaukite, po mįslinga slapyvardžiu slypi lietuvių autorės kūrinys. Tiesa apie autorę tik tiek ir žinome, kad ji rašo lietuvių kalba. Bent jau man daugiau informacijos nepavyko surasti. Prieš metus išleidusi romaną „Būti su ragana“, ji grįžta su nauja knyga – „Meilėje kaip kare“.

Man sunku kalbėti apie meilės romanus, kadangi nesu daug jų skaičiusi. Visgi palyginus su tuo ką man teko skaityti, knyga paliko gana teigiamą įspūdį. Savo laiku esu perskaičiusi visas Saulėlydžio knygas ir netgi pirmą 50 pilkų atspalvių dalį, taigi „Meilėje kaip kare“ man pasirodė kaip lietuviška šių kūrinių versija, tik be vampyrų ir sekso scenos čia kur kas subtilesnės.

Manau, kad nebūtų sąžininga šią knygą vertinti pasitelkiant intelektualios literatūros standartus. O jei vertinti kaip romaną, kurio tikslas atitraukti skaitytoją nuo rūpesčių ir įtraukti jį į kitą realybę, tuomet ši knyga savo paskirtį atlieka. Jei užmerksime akis prieš gana nuspėjamą siužetą, standartinus veikėjų portretus ir dažnai erzinančius jų poelgius – knyga parašyta tikrai gerai. Gerai ta prasme, kad akys lengvai slysta per tekstą, nors ir jauti kuria linkme suksis siužetas, istorija įtraukia, tekste nėra jokių grubių loginių klaidų.

Sakoma, kad būna dviejų tipų žmonės. Tie kurie gali mesti pradėtą skaityti knygą ir tie kurie tiesiog privalo ją užbaigti, kad ir kiek pastangų tai kainuotų. Aš priklausau pastarųjų grupei ir to pasekoje esu prisiskaičiusi keisčiausių dalykų. O šią savaitę patyriau savo požiūrio išbandymą su John Irving knyga „Vandens metodas“. Buvo akimirkų kai tikrai rimtai abejojau ar verta tęsti skaitymą, bet nepasidaviau ir galiausiai šiuo sprendimu nenusivyliau.

John Irving yra vienas mano mėgstamiausių rašytojų. Tiesa iki šiol didžiąją dalimi buvau susipažinusi tik su populiariausiais jo kūriniais (“Pasaulis pagal Garpą”, “Kol tave rasiu”, “Sidro namų taisyklės”) ir tik pora mažiau žinomų knygų. Dievinu savitą Irvingo stilių, absurdiškai ironiškas situacijas nutinkančias knygų veikėjams ir tai kaip jis lengvai kalba apie rimtas temas. O labiausiai mėgstu gilius veikėjų portretus ir tai, kad knygose dažniausiai galima nukeliauti visą jų gyvenimo kelionę ir pasvarstyti kodėl jie tapo tokiais kokie yra.

Jau kurį laiką renkuosi knygas, kurios, kaip tikiuosi, mane ko nors pamoko, priverčia susimąstyti ar gali padėti man tapti geresniu žmogumi. Pramoginis knygų žanras buvo primirštas ir į mano rankas šią savaitę pakliuvo su Lee Child detektyvu „Vienas šūvis“. Taip tai tikrai nėra viena tų rimtų knygų, tačiau tikrai negali paneigti, kad yra gera ir puikiai atstovauja savo žanrą.

Koks detektyvas be žmogžudystės? Tad ir ši knyga prasideda būtent nuo jos. Tiksliau net penkių iš kart. Paslaptingas šaulys (snaiperis) paleidžia šešis šūvius ir nušauna penkis atsitiktinius žmones darbo valandoms pasibaigus pasklidusioje minioje. Darbo imasi policija ir per porą valandų suranda įtariamąjį. Iš pirmo žvilgsnio net neaišku apie ką bus knyga, jei visas nusikaltimas išnarpliojamas taip greitai, o įkalčiai prieš įtariamąjį tiesiog nenuginčijami: automobilis užfiksuotas stovėjimo aikštelės įrašuose, betono dulkės batuose, drabužio atplaišos nusikaltimo vietoje ir net ginklas ir kulkos veda pas vieną ir tą patį asmenį.

Tačiau įtariamasis apklausos metu teigia, kad policija „suėmė ne tą žmogų“ ir paprašo atvesti Džeką Ryčerį – pagrindinį knygos veikėją. Šis tuo tarpu jau pakeliui, bet ne dėl tos priežasties, kurios galima tikėtis. Pasirodo jis turi informacijos, kuri tik pablogintų suimtojo padėtį – abu vyrai vienu metu tarnavo kariuomenėje, kuomet įvyko nemalonus incidentas. Taigi, neaišku kodėl pakviečiamas Džekas Ryčeris, pamažu iškyla ir kitų klausimų ir pasirodo, kad ne viskas taip paprasta kaip atrodo.

Greičiausiai esate girdėję apie Oskarą Šindlerį, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusį gyvybę daugiau nei tūkstančiui žydų. Apie šią asmenybę ir jos drąsu poelgį parašyta knyga ir pastatytas garsus filmas „Šindlerio sąrašas“. O. Šindlerio veiksmai kardinaliai pakeitė daugybės žmonių ir šeimų gyvenimo istorijas, viena iš jų, Leono Leysono, aprašyta knygoje „Berniukas ant medinės dėžės“.

Knyga išleista 2013 m., tais pačiais metais kai mirė savo knygos taip ir nesulaukęs herojus. Po karo emigravęs į JAV, ten praleido likusį savo gyvenimą ir apie savo patirtus išgyvenimus pasakoti nemėgo. Net artimiausiems žmonėms neatskleidė savo gyvenimo istorijos, iki kol pasirodė filmas “Šindlerio sąrašas” ir juo susidomėjo žiniasklaida. Pradėjęs dalintis savo išgyvenimais, galiausiai nusprendė savo istoriją sudėti į knygą.