Faktai ir šypsenos

Jučiuosi šiek tiek apgauta. Pasiemiau šią knygą tikėdamasi linksmų faktų, o čia, pasirodo, tiesiog įvairių istorijų rinkinys. Kaip jau buvo galima pastebėti iš kitų autoriaus leidinių – surenkant į knygą per daug jų temiškai negrupuojant. Faktai ir šypsenos prasideda skyriumi apie karą (taip), Žalgirio mūšį, karo šunis, o galiausiai net keliais pasakojimais iš Afganistano, kur Algimantui Čekuoliui teko asmeniškai pabuvoti. Tad knyga pradžioje kėlė tiek pat šypsenų, kaip tarkim Svetlanos Aleksijevič Cinko berniukai

Klasika ar ne klasika 

Kai kas gal gal pasakytų, kad Algimanto Čekuolio knygos nesensta ir galima jas laikyti namų bibliotekoje kaip enciklopedijas, bet man taip neatrodo. Tas seno laikraščio efektas Faktai ir šypsenos nebuvo toks stiprus (pirmą kartą knyga išleista 2012 m.), kaip tarkim Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu, bet visvien šį kartą man atrodė, kad kai kurie pasvarstymai nespėja su laiku. Kalbu apie tuos, kuriuose kalbama apie ateitį ir technologijas, klimato kaitą ir kiti. Šį kartą man į akis kaip niekad krito su lytimis ir tautybėmis susiję stereotipai. Nors net neabejoju, kad ir anksčiau Algimanto Čekuolio knygose jų buvo. Įtariu, kad tiesiog pati pasikeičiau ir į tam tikrus dalykus jau kitaip žiūriu. 

Motinystė 

Man patiko, kad šioje knygoje aptikau nemažai to kas aktualu auginant mažą vaiką. Radau informacijos apie pavyzdinius darželius ir tai, kodėl toks svarbus ikimokyklinis ugdymas. Įdomūs buvo pasvarstymai apie tai, kodėl kinų tautybės vaikai ir jaunuoliai taip puikiai pasirodo mokyklose kitose šalyse ir kodėl dažniausiai lenkia kitus. Pasirodo čia kaltos motinos tigrės. Ir nors man apie jų ugdymo modelį buvo šiek tiek baugoka skaityti, bet iš esmės ryškūs vaikų auklėjimo modelių skirtumai buvo įdomūs ir paaiškinantys daugelį dalykų.

Faktai ir šypsenos taip pat nemažai pasakojama apie gyvenimą skandinavų šalyse, o kartu vyrų vaidmenį vaiko priežiūros atostogose. Ir čia autorius sau truputį prieštaravo viename skyriuje sakydamas, kad toks modelis puikiai tenkina abi puses, kitoje, kad moterys visgi ilgisi to nelygiaverčio santykio.

Kitos istorijos 

Kituose pasakojimuose kaip visuomet daug visko. Labiausiai su šypsenomis susiję man pasirodė pasakojimai knygos gale, kuriuose autoriaus kaip kelionių vadovo patirtimi. Na, o kelionės ir linksmi nutikimai juk yra neatsiejama. 

Taip pat patiko istorijos apie su islamo religija susijusius stereotipus. Juose buvo galima rasti detalų išaiškinimą kuo ypatingi ir kur paplitę islamą išpažįstančių moterų apdarai. Ir kodėl tai nėra taip neatsiejama nuo islamo kaip mums dažnai atrodo.

Na ir paskutinis įstrigęs pasakojimas apie Itono koledžą Jungtinėje karalystėje. Pasirodo filmuose ir serialuose dažnai matyta kilmingųjų berniukų mokykla vis dar egzistuoja. O turistai plūsta paspoksoti į senovinėmis uniformomis vilkinčius vaikinus ir mažai tepasikeitusį istorinį pastatų kompleksą.

Kodėl skaityti? Kaip visuomet – yra ką sužinoti, ką prisiminti, kuo papildyti žinių bagažą kartu maloniai praleidžiant laiką. 

Kodėl neskaityti? Jei ieškote linksmų istorijų rinkinio. Čia jų yra visokių, net ir labai nelinksmų. Taip pat dėl šiek tiek stereotipinio, pernelyg viską apibendrinančio požiūrio į dalykus. 

Share: