Šėtoniškas tango

Ne veltui knyga ant nugarėlės lyginama su Samuelio Becketto ir Franc Kafka kūryba. Šėtoniškas tango tikrai priminė Belaukiant Godo pjesę ar Procesą. Nuo savęs dar pridėčiau, kad buvo panašu į Tarkovskio filmą Stalkeris, kurį kažkada žiūrėjau labiau dėl išprusimo, nei dėl pasimėgavimo. Kaip neįmanoma apibūdinti Tarkovskio kino jo nemačiusiems, taip vargiai įmanoma papasakoti apie šią knygą jos neskaičiusiems. Sunku nusakyti jos žanrą ar temą – galiu tik įvardinti kokias emocijas man asmeniškai ji sukėlė – deja, tai būtų sumišimas, nuobodulys ir beprasmybės jausmas. Visai įmanoma, kad toks ir buvo autoriaus tikslas – provokuoti skaitytoją – priversti pasijusti taip, kaip kūrinio herojai gyvena visą savo gyvenimą.

Tęsiant kalbą apie kiną, įdomus faktas yra tai, kad pagal Šėtoniškas tango yra pastatytas septynių (!) valandų trukmės filmas. Tuo tarpu aš esu tikra dėl vieno dalyko – man turėtų sumokėti ir daug, kad sutikčiau jį žiūrėti.

Iki šiolei manė, kad neįmanomai sunku ištverti nepasisekimą, o štai dabar pamatė, kad būna ir neištveriamų pergalių.

Laukimas

Šėtoniškas tango yra apie visomis prasmėmis skurdų gyvenimą ir nuolatinę laukimo būklę. Mažame apleistame miestelyje likę labai nedaug gyventojų, visi jie paskendę savo vidinėse intrigose ir laukia savo išgelbėtojo, kuris jau pakeliui. Vienas iš veikėjų – Irimijas, idealizuotas emociškai ir fiziškai stiprus personažas, kuris kūrinyje sugretinamas su pranašu. Čia ir keliose kitose kūrinio vietose teikiant nuorodas į Bibliją.

Laukimas, laukimas, laukimas – dabar jau tikrai tuoj bus geriau. Šia nuotaika, kaip ir ore besitvenkiančiu nusivylimo debesimi, yra persmelktas visas kūrinys.

O jūs, bičiuliai, tik trypčiojate vietoje, nors ir artėja krachas, ir visiškai nesuvokiate, kas yra Gyvenimas… Eina niekais visi jūsų sumanymai, nė patys nepajuntate, kaip nueina perniek visos jūsų svajonės, laukiate nė nežinia kokio stebuklo, o jo kaip nėra taip nėra, laukiate, niekas negalėtų pasakyti, kokio gelbėtojo, kuris turėtų jus išvesti iš čia.
Atmosfera
Šiandien auštant radosi nežinia kokių pasikeitimų, kad nė nežinia, kas atsidūrė ne savo vietoje, o jau tada veikiai suvokė, kad su kaupu išsipildė tai, ko jie slapčiomis pašėlusiai bijojo.

Šėtoniškas tango nesunkiai galima pavadinti atmosferiniu kūriniu – ją kuriančioms priemonėms čia tikrai daug dėmesio. Visas kūrinys yra ištisas lietaus, purvo, tamsos ir pykčio paveikslas. Ir nors tamsias knygas aš mėgstu, šį kartą juodosios žmonių gyvenimo pusės man buvo per daug. Pridėjus dar ir tai, kad rodos niekas kas vyksta šioje knygoje lyg ir neturi prasmės – skaitymo patirtis tampa nemenku išbandymu.

Susirūpinęs žvilgčiojo į negandas pranašaujantį dangų, į skėrių nusiaubtos vasaris įdegintus pėdsakus, ir ūmai jo žvilgsnis užkliuvo už tos pačios akcijos šakutės, per kurią pralėkė pavasaris, vasara, ruduo ir žiema…
Rašymo stilius

Knygos rašymo stilius taip pat netradicinis. Knyga parašyta be pastraipų, suskirstyta į dvi dalis ir 12 skyrių. Forma turbūt turi sąsajų su tango žingsneliu, deja, su šokiu esu mažai susijusi, tad plačiau komentuoti negaliu. Sakiniai labai ilgi, dialogai arba apsiriboja skurdžia keiksmų pilna kalba, arba yra kitoje spektro pusėje – perspausto patoso.

Buvau supainiojęs Skambančio Dangaus varpo gaudesį su sielos varpu.

Aš nenoriu sudaryti įspūdžio, kad knyga parašyta neorofesionaliai. Anaiptol. Yra keletas visai gražių vietų – varpų simbolis arba gyvenimo, kaip niekad nesibaigiančio rato ar kilpos, kurioje visi esame įstrigę, vaizdavimas. Aš tikiuosi, kad ši originali knyga atras savo skaitytojus, o aš turiu būti sąžininga ir pasakyti savo įspūdį. Nepaisant keleto aspektų, šis kūrinys man tapo maždaug 7 valandų trukmės kankinimo seansu.

Kodėl skaityti? Jei pavargote nuo vienas į kitą panašių šiuolaikinės literatūros kūrinių ir norite ko nors tikrai išskirtinio. Nepažadu skaitymo malonumo, bet kitoniškumo, tamsos ir grotesko tai tikrai.

Kodėl neskaityti? Viskas šioje knygoje man buvo atgrasu, o blogiausia, turbūt, yra tai, kad visai istorijai likau abejinga. O dar – norėčiau kad knygos, kuriose yra beprasmių gyvūnų kankinimo scenų būtų pažymėtos specialiais ženkliukais, tada aš būčiau rami, kad netyčia jų nepasirinksiu.

Share: