Kokia stipri trečioji knyga! Tiesa sakant net ir pirmosios dvi, perskaitytos anksčiau man dabar patinka kur kas labiau. Karnos kraitis sudėliojo viską į vietas, įprasmino ir užbaigė formuoti ir taip stiprius knygos personažus. Mano pirminis skeptiškumas Dinos knygų ir šios šeimos sagos atžvilgiu yra įveiktas.
Karna, Dinos anūkė, kažkuo panaši, tačiau kitokia. Stipri mažoji teisėja, kuriai pamažu atskleidžiamos visos Rensneso gyventojų paslaptys. Savo stebėtojos ir suaugusiųjų vertintojos pozicija ji man šiek tiek priminė Elena Ferrante Melagingas suaugusiųjų gyvenimas. Karnos kraitis yra šiek tiek apie tai, kaip paauglė patiria dvigubus suaugusiųjų standartus, realaus gyvenimo prieštarą krikščionybės dogmoms, jautriai reaguoja į bet kokias melo apraiškas. Man buvo įdomu, tiek psichologine prasme, tiek dėl visų siužeto posūkių, tiek dėl labai savitos diniškos atmosferos.
„Tuomet ji pirmą kartą pajuto tuštumą, kuri kartais apgaubia suaugusiuosius. Tuštuma galėdavo išblukinti sienų spalvas ir viską sušaldyti. Net jei kurendavosi krosnis. Tai atsitikdavo kai to mažiausiai tikėdavaisi.“
Dvi meilės
Šioje dalyje Dinos sūnus Bendžiaminas turi pasirinkti tarp dviejų mylimų moterų. Tą padaręs, regis, gailisi ir džiaugiasi vienu metu. O galbūt supranta, kad sunkus pasirinkimas – netektis bet kuriuo atveju. Bendžiamino istorijos dėka knygoje paliečiama meilės santuokoje bėgant metams tema – šiek tiek apie nuobodulį, pripratimą, palengva beišsikvepiančius jausmus, liūdesį keliantį lėtą dviejų žmonių atitolimą vienas nuo kito.
Fizinis ir psichologinis smurtas
Vietomis Karnos kraitis skaityti buvo sunkoka. Šį kartą knygoje nemažai fizinio ir psichologinio smurto, sunkių ir sukrečiančių fragmentų, nelaimingų gyvenimų. Ši knyga apie abejingumą, toksiškas asmenybes, pavydą, vidinę tamsą. Šį kartą tai situacijos, kurių net drąsiajai Dinai nepavyksta pakeisti. Viskas šioje dalyje juda saulėlydžio link – sensta ne tik pagrindiniai veikėjai, bet ir Rensneso dvaras, žmonių santykiai. Tiesa, pati knyga išlieka pakankamai šviesi dėl mažosios Karnos. Jai laimei, autorę paskyrė dar vieną knygą, prie istorijos sugrįžusi po 20 metų.
Dina
Pabaigai, dar siek tiek apie Diną. Ji šioje knygoje galinga ir nuostabi kaip niekad. Dabar ji ne tik stipri santykiuose ar muzikoje, bet ir versle, bendruomenės gyvenime ir visur kitur. Beveik priartėjanti prie miestelio superherojaus statuso. Būtent todėl, man labai patiko kūrinio pabaiga, kuri tarsi sudėliojo viską į vietas ir sukėlė pagarbą šiai ypatingai trilogijos herojei.
Kitų trilogijos dalių apžvalgos: Dinos knyga, Laimės sūnus.
Kodėl skaityti? Man ši trilogijos dalis pasirodė pati stipriausia.
Kodėl neskaityti? Nes pabaiga nėra labai graži, laiminga ar pakylėjanti. Įspėju žmones, kurie šiuo laikotarpiu vengia slogių knygų.
