Tai knyga, apie kurią girdėjau tiek daug, kad dar prieš atsiversdama pirmąjį puslapį jaučiausi lyg jau būčiau skaičiusi. Miško maudynės yra apie neįprastą gydymo ir sveikatinimo būdą atrastą Japonijoje – sąmoningą buvimą gamtoje, ypač miške. Autorius labai gražiai rašo apie medžių ir žmonių ryšį bei tai, kaip būdami jų apsuptyje pasijaučiame dalimi gamtos, labiau harmoningi, ramūs.
Gali būti, kad daugelis iš mūsų, lietuvių, turėdami puikius miškus, jau esame instinktyviai atradę tiesas, kurios dėstomos šioje knygoje. Miško maudynės Japonijoje praktikuojamos pakankamai ilgai, kad būtų atlikta apstu mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų tai ką jau žinojome – buvimas miške iš tiesų gydo – tiek fizine, tiek psichologine ir emocine prasme. O ši knyga apie tai, kaip iš buvimo gamtoje pasisemti dar daugiau.
„Keli tyrimai parodė, kad užmezgus ryšį su gamta ateina žinojimas, jog esame dalis kažko didesnio nei mes patys. Pajutus neaprėpiamą visatos platybę, užplūsta dėkingumo jausmas.“
Meilė miškui
Man labai patiko miško maudynių koncepcijos atsiradimo ištakos. 1982 m. Japonijoje kilo idėja, kad jei žmonės užmegs ryšį su gamta, bus labiau suinteresuoti ją saugoti. Taip pat man pasirodė įdomu, kad net du trečdalius Japonijos teritorijos sudaro miškai, tuo tarpu beveik 80 proc. gyventojų gyvena miestuose. Juose žmonės kenčia tiek nuo fizinių, tiek psichologinių sutrikimų, kuriuos sukelia atsiskyrimas nuo gamtos.
Šios knygos sukeltas efektas – dar didesnė meilė miškui – tikrai stiprus. Perskaičius Miško maudynės kyla noras paremti Sengirės fondą ar panašią iniciatyvą, dar labiau džiaugtis ir saugoti gėrį kurį turime Lietuvoje.
Miško maudynės
Tai kas tos miško maudynės ir kuo skiriasi nuo paprasto pasivaikščiojimo ar žygio? Na, visų pirma, pasak autoriaus yra svarbu neskubėti ir neturėti kito tikslo kaip tik ramaus buvimas bei aplinkos tyrinėjimas – tai tikrai ne žygis. Taip pat knygoje siūloma mišką patirti visomis penkiomis juslėmis, netgi skoniu. Japonijoje specializuotuose miško maudynių centruose siūlomi konkrečiame miške rastų augalų patiekalai ar arbatos.
Ką galime pritaikyti patys, be gido ar specializuoto centro? Rasti sau mielą žalią erdvę, reguliariai lankytis, stebėti metų laikų kaitą. Rekomenduojama miške praleisti bent dvi valandas, kvėpuoti, uosti, užsiimti joga, stebėti, apkabinti medį, tiesiog būti. Knyga įkvepia savo savaitgalį planuoti taip, kad šiam užsiėmimui liktų laiko bet kuriuo metų laiku, ne tik vasarą.
Kodėl skaityti? Tai knyga, kuri sužavės visus estetus. Vaizdas ir jausmas verčiant puslapius čia gal net svarbiau nei tekstas, kurio nėra ypatingai daug. Miško maudynės tikrai įkvėps daugiau ir dažniau sąmoningai būti gamtoje.
Kodėl neskaityti? Nes turinys čia šiek tiek nusileidžia formai, paties teksto tiek, kad galėtų sutilpti į išsamų straipsnį. Informacija apie retus eterinius aliejus ir Japonijoje gaminamas arbatas man pasirodė perteklinė.
