Šiek tiek apie skaitymo patirtis
Ankstesniuose savo įrašuose apie vaikiškas knygas vis paatviraudavau kaip gi sekasi skaityti sūnui. Pastaruoju metu, stebiu nemažus pokyčius, tad vėl norisi pasidalinti.
Galiu pasigirti, kad skaityti mums sekasi vis geriau ir geriau. Ąžuolas entuziastingai lavina savo vartymo įgūdžius, tad įplyšusių puslapių nelaimės nutinka vis rečiau ir rečiau. Tuo tarpu savarankiško vartymo greitis vis lėtėja, dėmesys iliustracijoms ir mano pasakojimams apie jas vis auga. Kuomet skaitau, Ąžuolas vis dažniau ima įdėmiai tyrinėti mano veidą ir lūpas. O pats mieliausias vaizdas, ko gero, yra stebėti kaip jis savarankiškai susiradęs knygą (o jų visada yra po ranka) mane imituodamas varto, baksnoja pirštuku ir murma tarsi skaitytų.
Iliustracijos
Grįžtant prie Šypsena varlytei, vos atvertusi pirmuosius puslapius atpažinau matytą braižą. Ir tik tuomet supratau, kad autoriaus ir iliustratorės pavardes jau esu mačiusi. Šis duetas yra mūsų numylėtos knygutės Apkabink mane kūrėjai. Jei patiko meškiukai, patiks ir varlytės knyga. Man, asmeniškai, dailininkės pasirinktas stilius yra labai prie širdies. Iliustracijos labai stambios, kartais išsikerojusios ir per abu puslapius, tad mažiems vaikams kelia labai daug džiaugsmo.
Prasmė
Knygutės istorija paprasta, tačiau graži. Maža varlytė liūdi be mamos. Mama tuo metu darbe, tačiau dukrytės liūdesį pajaučia ir paprašo bebro perduoti jai šypseną. Šiam misijos iki galo įvykdyti nepavyksta, tad prašo kitų sutiktų gyvūnų: meškinui, geniui, šuniukui antinui ir kitiems.
Šypsena varlytei labai paprastai ir lengvai perduoda vaikams keletą svarbių žinučių. Visų pirma, normalu šiek tiek liūdėti, kuomet šalia nėra mamos. Antra, mamos ir vaiko ryšys visuomet labai stiprus. Kartais ji net per atstumą gali pajusti, jei vaikui liūdna. Taigi, tam tikra prasme ji visuomet yra šalia. Trečia, šypsena visuomet praskaidrina dieną. Ir net jei artimiausio žmogaus fiziškai nėra šalia, jo šilumą galima pajusti per kitus mylinčius ir besirūpinančius žmones (ar miško gyventojus).
Sakyčiau knygos tema, nors ir nėra labai tiesiogiai susijusi, labai aktuali šiomis dienomis, kuomet mamos skaudančiomis širdimis išleidžia mažuosius į mokyklą ir darželį. Manau mes šią knygutę būtinai kartu skaitysim kitą rugsėjį ir mokysimės, kad mamos šypsena visada šalia ir ją prisiminus galima nuvyti liūdesį šalin ir džiaugsmingai laukti susitikimo.
Kam tinka ši knyga? Patiems mažiausiems skaityfojams patiks dėl itin mažų iliustracijų. Teksto čia labai mažai. Tiesa pilnai užtenka perduoti svarbią žinią – mamos šypsena ir palaikymas visada šalia. Siūlyčiau vartyti prieš artėjantį ilgesnį išsiskyrimą ir pokyčius mažojo žmogaus gyvenime – darželį, mokyklą, mamos ar tėčio ilgesnę kelionę ir panašiai.