Paskutinė Virginia Woolf knyga
Prieš pradedant kalbėti apie šią knygą, tiesiog negalima nepaminėti jos atsiradimo istorijos. Tarp veiksmų yra paskutinė Virginia Woolf knyga, išleista jau po jos mirties. 1941 metais, būdama 59 metų, rašytoja išsiuntė rankraštį leidėjui. Sekančią dieną, prisikrovusi į kišenes akmenų, įžengė į upę ir iš jos daugiau neišbrido. Įspūdinga istorija! Beje, šalia rankraščio leidėjui Virginija Woolf pridėjo raštelį, kuriame knygą apibūdina kaip per daug kvailą ir banalią, bei teigia, kad ją būtinai reikia peržiūrėti.
Na, man pačiai perskaičius šią knygą ir ieškant žodžių jai apibūdinti, žodžiai kvaila ir banali būtų paskutiniai eilėje. Greičiau rinkčiausi: intelektuali, atmosferiška, netradicinė ir slogi. Faktas, kad rašytoja tuomet kentėjo nuo atsinaujinusios depresijos akivaizdus – tiek stebint jos nesugebejimą adekvačiai įvertinti savo pačios kūrinio, tiek atsižvelgiant į Tarp veiksmų tiesiog persmelkusį slogutį.
Viena diena Poinc Hole
Romano veiksmas smarkiai apribotas vietoje ir laike. Visas knygos veiksmas tetrunka vieną dieną ir sukasi Poinc Hole – nuošaliame Anglijos kaime įsikūrusiame dvare. Romano herojai, dvaro gyventojai ir jų svečiai laukia pavakarę turinčio prasidėti kaimo gyventojų statomo vaidinimo. Šis galiausiai prasideda ir pjesės turinys, susiliedamas su tuo kas žiūrovų pasakoma ir nepasakoma tarp veiksmų susiplaka į painų literatūrinį kokteilį, kuriame pilna užuominų į klasikinius anglų kūrinius ir paslėptų prasmių.
Kūrinio struktūra labai įdomi. Veikėjų dialogai dažnai sumišę su jų pasąmonės srautu. Tarp veiksmų, regis, taip pat labai svarbu ir tai, kas lieka nepasakyta, daugelyje vietų galima rasti tokių frazių kaip “savo tyla įsiterpė į pokalbį” ir panašiai. Tuo tarpu istorijos pasakotojas nuolat keičiasi, rašytojai nepastebimai perkeliant skaitytoją vis į kito veikėjo galvą. Tuomet kyla iššūkis atsirinkti, kur dėstomos jų mintys, o kur vyksta pasakojimas trečiuoju asmeniu – iš kiaurai viską permatančio stebėtojo perspektyvos. Iš esmės tai nėra lengvai ar greitai skaitoma knyga. Ji reikalaujanti pauzių, atsikvėpimu ir apmąstymų.
Trumpa ištrauka, padėsianti įsivaizduoti poetišką šios knygos kalbą ir atmosferą:
Karo nuojauta
Tarp veiksmų veiksmas vyksta 1939 metų birželį, likus kelioms savaitėms iki antrojo pasaulinio karo pradzios. Nors apie Europos žemyninėje dalyje bręstantį konfliktą beveik neužsimenama, visas kūrinys tiesiog persmelktas šios didžiulės nelaimės nuojautos. Geriausiai romano atmosferą apibūdintų žodžiai “tyla prieš audrą”. Tai, kuo buvo tiesiog persmelktas oras tuometinių žmonių gyvenime, puikiai sutilpo į šio kūrinio veikėjų dieną. Apatiškas laukimas, nuolatiniai pasikartojimai, apgaulinga ramybė. Rašytojai tiesiog magiškai pavyko perteikti beprasmybės, laukimo ir sustingusio laiko nuotaiką.
Ieškodama palyginimų šiai knygai literatūrinio atitikmens nusugalvoju, bet galvoje nuolat sukosi kinematografinė paralelė su Lars von Triero Melancholija. Jei šiame filme veikėjai laukė atskriejančios kometos, tai Tarp veiksmų veikėjai laukė spektaklio, arba kitaip tariant, netrukus pasaulį sudrebinsiančio karo. Abu šiuos kūrinius jungia beprasmybę, depresiją ir savo nelaimingą egzistenciją išgyvenantys veikėjai.
Spektaklis
Dar svarbu paminėti knygos centre besisukantį spektaklį. Pjesė nėra tik knygos fonas, romane ji pati užima nemažai vietos. Tai rodos visiškai atsitiktiniai fragmentai iš skirtingų Anglijos istorijos laikotarpių, keliantys socialinių sluoksnių ir moralės klausimų. Šiaip įdomus jausmas, kuomet skaitant knygą esi pastatomas į stebinčio stebinčius poziciją, o visas svarbiausias veiksmas įvyksta tarp veiksmų, kuomet po truputį atsiskleidžia saitai, nematomi ryšiai tarp žiūrovų.
Kodėl skaityti? Visų pirma, jei esate Virginia Woolf ar anglų literatūros klasikos gerbėjai. Taip pat, jei jus žavi tai kas yra nekasdieniška, keista ir originalu. Skaityti verta, nes tai gilus, gražus ir poetiškas kūrinys. Patiks, jei pasiilgote knygos, kurios dėka galima pamankštinti smegenis ir skaitymo tarp eilučių sugebejimus.
Kodėl neskaityti? Jei tikitės tradicinio romano ir nesate linkę į eksperimentinius kūrinius. Jei nenorite susidurti su slogia atmosfera ir beprasmybės jausmu.
Puiki apžvalga! Kaip tik skaitau kūrinį, šiek tiek gavau hint’ų, į ką atkreipt dėmesį. Grožiuosi ir vertimu, nes tikrai jaučias, kad vertė ne bet kas, o žmogus, kuris tirkai jaučia V. Woolf kūrybą.