Tiesa sakant šiuo atžvilgiu ir antroji dalis panaši. Pagrindinis veikėjas Deividas pirmojoje dalyje išgyvenęs skaudžią netektį ir Himalajų kalnuose iš savo draugo išmokęs kaip filosofiškai žvelgti į gyvenimo iššūkius grįžta į savo gimtąjį Bostoną, kur išmintį perduoda panašią patirtį (netektį) išgyvenančiam draugui ir sutinka savo gyvenimo meilę. Taigi, jei reikėtų apibendrinti knygos siužetą, didžioji dalis jo vyksta veikėjams kalbantis ir diskutuojant apie dvi pagrindines temas: gyvenimą po didelio emocinio sukrėtimo ir porų santykius.
Knygoje neaptiksite nei veiksmo, nei gyvybingų dialogų, tačiau didaktišku tonu pateiktos gyvenimo išminties čia gausu. Tiesa sakant pastarosios man pasirodė per daug. Knygoje tikrai begalė gražių minčių ir pasitelkus kiekvieną iš jų būtų galima parašyti po gražų atskirą pasakojimą. Tačiau, kai jų tiek daug vienoje vietoje, sunku informaciją tinkamai sugerti. Kitaip tariant, jei gražios motyvuojančios mintys apie gyvenimą būtų patiekalai, tai ši knyga tikrai būtų Kalėdų pietūs pas seniai matytus giminaičius – visko tiek daug ir taip skanu, kad gresia persivalgymu.
Nepaisant to, negaliu teigti, kad knyga man nepatiko. Nors dalis apie gyvenimą po didžiulės emocinės krizės man nebuvo aktuali, man tikrai patiko dalis apie porų santykius. Tiesa sakant kaip tik dėl šios dalies knyga ir atsirado mano namuose. Knygyne atsivertusi atsitiktinį puslapį perskaičiau “Didžiausia emocinė paspirtis vyrui, pajusti, kad gali padaryti partnerę laimingą”. Paklausiau šalia stovinčio vyro ar tiesa, jis atsakė, kad taip. Pamaniau, OK, gal ir galiu iš šitos knygos ko nors išmokti.
Ir galėčiau teigti, kad išmokau. Knyga priminė, kad raktas į gerus santykius yra nesavanaudiškumas, su kuriuo kartais taip sunku kovoti. Pritariu knygoje išsakytai minčiai, kad tik tuomet kai duodi, nesitikėdamas gauti atgal, gali tikėtis gražių santykių. Sutinku, kad gali būti sudėtinga ir mums dažnai suveikia savisaugos instinktas nuo galimo išnaudojimo, bet tik nusprendę nustoti bijoti galime rasti meilę. Kitas man labai patikęs fragmentas ir paraginimas: nedarykime kito žmogaus atsakingo už savo laimę. Jei būsime patenkinti savimi ir patys išmoksime padaryti save laimingais, be partnerio pagalbos, tuomet turėsime ir laimingus santykius.
Kodėl skaityti? Knyga pristatoma kaip gydanti sielą, todėl skaityti reikia turint sielos žaizdų. Jei jos didelės, gal ir gyvenimo pamokymų šioje knygoje nepasirodys per daug. Jei jus kankina kaltės jausmas, didelė tikimybė, kad knyga įtikins jį paleisti. Jei savo aplinkoje turite žmogų, kurį norite paguosti, tačiau nežinote kaip – knygoje rasite patarimų kaip tai padaryti, nedarant jam meškos paslaugos ir neleidžiant paskęsti savigailos ir savigraužos liūne. Jei trūksta įkvėpimo spręsti santykių problemas – knyga įkvėps jus būti šiek tiek geresniais savo partneriui.
Kodėl neskaityti? Jei esate alergiški “Vienuolis, kuris pardavė Ferari” tipo knygoms. Jei šiuo metu neišgyvenate didelių gyvenimo dramų ir savipagalba jums nereikalinga.
