Paslapčių alėja
Paslapčių alėja yra naujausias mano mylimo autoriaus John Irving romanas. Apie tai kodėl ir kuo man patinka šis rašytojas dėsčiau tuomet, kai kalbėjau apie vieną pirmųjų jo knygų. Tuomet likau šiek tiek nusivylusi, kaip ir dabar, perskaičiusi naujausią jo kūrinį. Nusivylimas pirmaisiais darbais, nusivylimas naujausiais… Ar gali būti, kad John Irving sužibėjo Pasauliu pagal Garpą, Sidro namų taisyklėmis, Kol tave rasiu, o visa kita tik nelabai vykę bandymai sėkmę pakartoti?

Nusivylimas Nr. 1 – pasikartojimai

Toks vaizdas, kad kurdamas naujus romanus John Irving nusprendė, kad nauja, tai tik šiek tiek primiršta sena. Skaitant mane erzino pasikartojimai. Tai, ką anksčiau būdavo smagu aptikti ir identifikuoti kaip rašytojo kūrybos bruožus, dabar ėmė atrodyti kaip naujų romanų kompiliavimas senų idėjų pagrindu. Pagrindinis veikėjas autoriaus knygose dažnai yra rašytojas, dažniausiai dar imtynininkas, kurio neva kuriamuose romanuose atskleidžiamas realių jau išleistų John Irving knygų siužetas. Jei nelabai supratote šio sakinio nieko tokio, galbūt daugmaž bus aišku kokia sumaištis vyrauja jo kūryboje. Taip pat kartojasi ir tokios temos kaip prostitucija, cirkas, pirmosios seksualinės patirtys, keisti absurdiški nutikimai su gyvūnais, religija ir pan. Visa tai, kas galbūt yra rašytojo vizitinė kortelė, man jau ima pabosti.

Nusivylimas Nr 2 – kur žadėta Lietuva

Galbūt čia mano pačios kaltė ir neteisingas interpretavimas žinutės, kad šios knygos siužetas šalia Filipinų ir Meksikos rutuliosis ir Lietuvoje. Na, mano viltys buvo tikrai aukštos ir labai džiaugiausi, kad autorius po apsilankymo mūsų šalyje 2008 m. buvo įkvėptas parašyti knygą. Jei jūs jaučiatės panašiai, galite savo lūkesčius pamiršti. Lietuvai knygoje vietos tiek mažai, kad nelabai ir verta tai minėti. Na, maždaug kokie 5 puslapiai iš 500, kuomet čia atsiduria net ne pats knygos pagrindinis veikėjas, o jo paties rašomos knygos herojus.

Nusivylimas Nr 3 – siužetas ir nuobodulys

Paslapčių alėja pasakoja apie Chuaną Diegą, rašytoją, kuris savo vaikystę praleido kaip Meksikos šiukšlyno vaikas. Ten drauge su savo seserimi, jie tapo vietinėmis įžymybėmis. Vienas todėl, kad traukė iš šiukšlių krūvų knygas ir pats išmoko skaityti, kita tuo, kad mokėjo skaityti mintis ir kalbėjo tik broliui suprantama kalba. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, Chuanui Diegui pavyko išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir pakeisti savo gyvenimą – gauti išsilavinimą ir tapti rasytoju.

Knygoje rašytoją sutinkame jau senyvame amžiuje, išsiruošusį keliauti į Filipinus. Kelionę, į kurią jaučia pareigą vykti dėl kadaise draugui duoto pažado. Šios kelionės metu Chuanas Diegas grimzta į atsiminimus, todėl siužetas nuolat šokinėja nuo vaikystės atsiminimų Meksikoje, iki kelionės nuotykių Filipinuose.

Pagrindinis veikėjas dažniausiai į savo atsiminimų pasaulį keliauja užmigdamas, taip ir man skaitant su juo daug kartų norėjosi tai padaryti. Visa istorija atrodo labai ištęsta. Daug dialogų, kurie galbūt vietomis ir šmaikštūs, bet didžiąją dalimi atrodo beprasmiški ir pasakysiu nuoširdžiai, galvojau kokias čia nesąmones aš skaitau savo brangią poilsio valandėlę.

Geri dalykai

Pabaigai apie tai, kad ne viskas taip jau ir blogai. Paslapčių alėja turi potencialo patikti absurdišką humorą mėgstantiems žmonėms – keletas vietų visgi privertė nusišypsoti. Taip pat man patiko keletas minčių apie rašytojo kasdienybę ir kūrybos kelią.

Mane taip pat sužavėjo tai, kas dažnai pasikartoja John Irving kūryboje, bet dar nepabodo – sugebėjimas kurti asociacijas tarp skirtingų nutikimų ir jų įtakos žmogaus gyvenimui, kelti klausimą ar tai lemtis ar pasirinkimo laisvė.

Kodėl skaityti? Manau, knyga gali patikti per daug su John Irving kūryba nesusipažinusiems – tuomet neerzins pasikartojimai. Tačiau ir tokiu atveju labiau rekomenduočiau pradėti ne nuo šios, o labiau pripažintų rašytojo darbų. Skaitykite tik jei turite šiam užsiėmimui daug laiko.

Kodėl neskaityti? Nes knyga bent jau man nieko taip ir nepaliko – nei skaitymo malonumo, nei peno mintims.

Share: