Pirmąkart mama

Nesu tikra ar galiu apie šią knygą pasakyti ką nors naujo. Regis tiek daug apie ją kalbėta skaitytojų tarpe. Pirmąkart mama netgi yra įtraukta į Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos rekomenduojamų knygų sąrašą, taip patvirtinant ne tik moralinę, bet ir mokslinę, o gal ir psichologinę šios knygos vertę naujoms ir nenaujoms mamoms. 

Man buvo nuostabu, kaip sklandžiai sruveno tekstas šiame kūrinyje, kaip gražiai, lyg upės intakai, susiliejo asmeninės patirtys, moksliniai faktai, filosofija. Net neabejoju, kad autorė daug dirbo rašydama šia knygą. Tačiau, bent aš, to sunkumo visai nepjutau, veikiau pasirodė kaip vienu prisėdimu užrašyta – apie viską kas širdį ir mintis slėgė.

Mano pačios motinystės patirtis – daugiau nei keturi metai. Galbūt turėčiau būti šiokia tokia mamiškų reikalų ekspertė? Bet anaiptol tai nesumenkino mano susidomėjimo knyga. Sužinojau daug naujų įdomių faktų apie abortų, nėštumo, motinystės, seksualumo istoriją, gyvenimo JAV peripetijas. O svarbiausia, prisiminiau tą magišką, nepakartojamą didžiausio gyvenime virsmo laikotarpį – euforiją, baimes, nežinią, sumaištį, laimę, MEILĘ.

„Aš staiga buvau nebesvarbi. Ir kartu žinojau, kad privalau išgyventi, jokiu būdu negaliu tiesiog numirti, nes niekas kitas Jos taip nemylės.“

Kelionė po kitą motinystę

Net nežinau, kuri Pirmąkart mama pusė vertingesnė. Ar toji, kuri į motinystę žiūri per faktų ir istorijos prizmę (taip griaunant kai kuriuos įsisenėjusius mitus); ar ta, kuri kalba apie autentiškas asmeniškas patirtis. Esu įsitikinusi, kad be pastarosios dalies ir nuoširdumo, ši knyga būtų tokia, kokių pasaulyje jau yra dešimtys. O dabar ji unikali, ir pati Vaiva puikiai paaiškina, kodėl kitų motinų istorijos buvo reikalingos jai. Lygiai taip pat to reikia ir kitoms. 

„Kaip keliaudama svetur aš pagaliau pažvelgdavau į savo gyvenamąją vietą iš šalies, taip ir motinystėje – man lygiai taip pat prireikė „kelionės“ po kitų motinų gyvenimus, turbūt vien tam, kad geriau suprasčiau savo…“

Kur aš? 

Knygoje yra taip pavadintas skyrius, kurį aš mielai išsiplėščiau ir laikyčiau po pagalve. Jei dalyje knygos dar norėjau prie kažko kabinėtis, šis fragmentas taip stipriai surezonavo, kad skaičiau sulaikiusi kvapą ir vietomis net ašarodama, galėdama savęs tomis dienomis. Aš kaip ir autorė, labai stipriai išgyvenau tapatybės krizę. Rodėsi, kad manęs versijų – tokių kokia buvau, esu, noriu būti yra tiesiog per daug. Ir viskas siaubingai nedera tarpusavyje. Tikrai užtruko nors pakenčiamą savęs rinkinį sudėlioti. Ir kad ir kaip mes norėtume būti unikalūs, Pirmąkart mama parodo, kad Tu šitame ne viena. 

„Tapatybės tiesiog nederėjo tarpusavyje, prieštaravo vienos kitoms besistumdydamos lyg Indijos metro keleiviai.“

Prieš ir po 

Knygoje labai daug prieštaringų minčių kurias būtų galima pavadinti „prieš ir po“ didžiojo įvykio – pirmojo vaiko gimimo. Knyga labai gražiai pasakoja, kaip kardinaliai tai gali pakeisti moters gyvenimą, visiškai netikėtomis kryptimis. Rašytoja sugebėjo pastebėti ne tik savo pačios, bet ir daugelio kitų sutiktų mamų gyvenimo niuansus ir sunkiai nusakomus pokyčius, daugiausiai vidinius, kurie kitiems pasirodo, tik gilesnio žvilgsnio, poros papildomi raukšlelių ir truputį išmintingesnės šypsenos pavadinimu. 

„Ir pirmąsyk supratau, kad gimdymas išlaisvina moters vidinį vaiką, suteikdamas jai galimybę žaisti, kartais tame žaidime netgi atrasti pragyvenimo šaltinį arba tiesiog palepinti savo vidinę mergaitę …“

Kodėl skaityti? Rekomenduoju visoms moterims! Rimtai. Netgi toms, kurios yra tvirtai apsisprendusios vaikų neturėti, tuomet galbūt įdomi bus išgirsti mokslinių faktų pusę, o iš Vaivos nuotykių tiesiog pasijuokti. Dar pirmą kartą mamoms, seniai užauginusioms vaikus, vyrams. Visiems bus įdomu! 

Kodėl neskaityti? Na, knygoje šalia tolerantiško požiūrio, nemažai patyčias primenančių fragmentų. Nors ir suprantu, kad čia nuoširdumo apraiškos, bet kažkaip šios vietos neprofesionaliai ir neempatiškai atrodė, netiko platesniame šios knygos, beveik mokslinio darbo kontekste. 

Share: