Seniai buvau skaičiusi ką nors panašiai įtempto. Ši knyga yra puikus psichologinio trilerio pavyzdys ir vienas geriausių žanro egzempliorių. Skaitant nepastebimai imi muistytis, karts nuo karto išpila šaltas prakaitas ir nuolat turi kovoti su noru žvilgtelėti į sekantį puslapį, nes tiesiog negali sutvardyti smalsumo – kas bus toliau. Moteris lange apibūdinama kaip tamsi, paslaptinga ir kinematografiška – sutikčiau su visais šiais epitetais, ypatingai su paskutiniuoju. Girdėjau, kad vos knygai pasirodžius, kino studija įsigijo teises kurti filmą pagal šį kūrinį. Manyčiau, kad su scenarijumi ilgai vargti nereikės. Rašymo stilius išties primena filmo scenas. Skaitant galvoje siužetas sukasi tarsi kokybiška įtempta kino juosta, kupina netikėtų siužeto vingių ir staigmenų.

Ši knyga man tapo siurprizu. Įsigijau ją spontaniškai, ne dėl to, kad būčiau girdėjusi teigiamų atsiliepimų ar iš anksto būčiau pasidomėjusi turiniu. Prisipažinsiu, jog tikėjausi, kad tai viena tų populiarių, šiek tiek paviršutiniškų savipagalbos knygų, kuri bando įkvėpti mąstyti pozityviau ir į gyvenimą įnešti šiek tiek lengvumo. Bet realybė pasirodė priešinga – Geros nuotaikos vadovas yra labai rimtas, giliai kapstantis, tačiau universalus leidinys,tinkantis ne tik eiliniams skaitytojams, bet ir galintis atstoti vadovėlį psichologijos profesionalams.

Skaityti Vyvenimą, tai tarsi skaityti kito žmogaus dienoraštį. Kartais taip atvira, kad net jautiesi truputį kalta, kad taip giliau lendi į kito žmogaus slapčiausias gyvenimo kerteles. Na, bet šį dienoraštį, tiksliau biografiją, Beata savo noru išleido į pasaulį ir už tai jai jaučiuosi dėkinga.